Likus pusantro mėnesio iki euro įvedimo Lietuvoje atmosfera vis labiau kaista.
Kaip ir buvo galima tikėtis, su valiutos keitimu ir pertvarka susijusios paslaugos ėmė pašėlusiai brangti. Verslininkai piktinasi, kad euro įvedimas susuko galvą kai kurių paslaugų, kurių negalima atsisakyti, teikėjams.
Nauji įkainiai pribloškė
Daugumą Lietuvoje veikiančių kasos aparatų reikės pritaikyti dirbti su naująja valiuta: kvituose pirmiausia turės būti kainos litais ir eurais, vėliau – tik pastaraisiais.
Anot specialistų, naujuose kasos aparatuose įdiegti tokias naujoves neužima daug laiko, tad ir kainuoja nedaug.
Tačiau kai kurios sostinės kavinės ir barai jau gavo pribloškiamus pasiūlymus atnaujinti savo įrangą.
„Lietuvos rytas“ turi siūlymo, kurį gavo Vilniaus barai, kopiją: atnaujinti vieną kasos aparatą kainuos daugiau nei 2,5 tūkst. litų. Tiesa, iki lapkričio 1 dienos dar galiojo 25 proc. nuolaida.
Pasirašius aptarnavimo sutartį vienkartinis mokestis siekia 1000 litų, tačiau kas mėnesį tektų mokėti mažiausiai dar po 200 litų. Jei kas nors sulūžta ar sugenda, už valandą darbo reikalaujama daugiau nei 200 litų.
Viską sudėjus dažnam verslininkui paprasčiau nusispjauti ir įsigyti naują aparatą, nes jų kainos prasideda nuo 700–800 litų.
Tiesa, toks tinkamas toli gražu ne visoms kavinėms, ypač didesnėms.
Primena lupikavimą
Išvydę tokias kainas barų ir kavinių savininkai įsiuto. Nors aparatų priežiūra nėra pigiausia paslauga, tai jiems priminė lupikavimą.
„Čia mokestis į vienus vartus. Visi barų savininkai sutinka, kad tai gerokai per brangu.
Aparatus tvarkančios įmonės naudojasi padėtimi ir kelia kainas, bet mums branginti alaus niekas neleidžia“, – piktinosi Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Franka.
Į jį jau kreipėsi barų savininkai ir klausė, ką daryti. Kasos aparatų patys neatnaujins, o panašius įkainius nustatė ir kitos aparatus tvarkančios bendrovės.
Kavinių šeimininkų nuomone, jos įžūliai piktnaudžiauja. „Esame įspeisti į kampą ir privalome mokėti“, – skėsčiojo rankomis R.Franka.
Kaltinimus atmeta
Tačiau kasos aparatus prižiūrintys specialistai atmetė jiems sviedžiamus kaltinimus. Neva konkurencija didelė, todėl vienas ar kitas pasiūlymas dar nieko nereiškia – galima rinktis kitą paslaugų teikėją.
„Tikrai nėra taip, kad prieš euro įvedimą visi pakėlė įkainius. Visi seniai žinojo, kad aparatus reikės pritaikyti priimti eurus.
Žinoma, kiekvienas skaičiuoja savo darbų kainą, tačiau nemanau, kad kas nors tuo piktnaudžiauja“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kasos aparatus gaminančių, importuojančių ir aptarnaujančių įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Kiela.
Jis spėjo, kad pakeitimai daugiau kainuos tiems, kurie turi senus, dar iki 2004 metų pagamintus kasos aparatus. Esą juos pritaikyti naujai valiutai bus brangu.
Nefiskalinių kasos aparatų Lietuvoje, pasak M.Kielos, dar yra likę apie tūkstantį.
Tačiau barų ir kavinių savininkų teises ginantis R.Franka teigia, kad įkainiai padidėjo visiems, nesvarbu, kokio modelio ar senumo aparatą turi.
„Ir čia negali taip laisvai pasirinkti, kaip jie sako. Paprastai aparatus prižiūri tie, kurie juos ir pardavė. Nepatinka šie? Pirk kitą aparatą su kita sistema ir mokėk tūkstančius“, – pasakojo M.Kiela.
Kasos aparatų prižiūrėtojai teigė, kad paslaugų kainos priklauso nuo to, koks aparatas yra keičiamas.
„Kai kur atnaujinti sistemą ir pats gali, kai kur tenka keisti programas, o tai brangoka. Taigi verslininkai patiria didelių išlaidų“, – neslėpė Kasos aparatus gaminančių, importuojančių ir aptarnaujančių įmonių asociacijos prezidentas.
Verslininkai skundžiasi, o bankas kol kas tyli
Neseniai skundėsi ir prekybininkai, gavę sąskaitas už eurų atgabenimą. Paslauga esą staiga pabrango dešimtis kartų, nes naujas kupiūras ir monetas veš tik dvi Lietuvos kompanijos. Jos esą pasinaudojo neeiline proga užsidirbti iš euro įvedimo.
Tačiau inkasatoriai atmetė kaltinimus. Jie teigė, kad tradicinės paslaugos nepabrango nė vienu centu, nepasikeitė nė viena sąlyga. Tačiau eurų išvežiojimas – visiškai kita paslauga, todėl siūloma nelyginti naujos valiutos išvežiojimo su įprastu litų gabenimu.
Pinigų išvežiotojai teigė, kad eurus reikės paimti iš Lietuvos banko, saugoti, apdoroti siuntinius, įkurti laikinus pinigų skaičiavimo centrus, laikinai įdarbinti naujus žmones, po to vėl juos atleisti.
Be to, bus gabenami dideli kiekiai pinigų, todėl didesnės ir draudimo išlaidos, atsiranda ir papildomų paslaugų, kurių paprastai nereikia.
Grupė Šiaulių verslininkų jau kreipėsi į Lietuvos banką su skundu dėl išaugusių inkasavimo kainų. Bankas kol kas nepateikė savo vertinimo.
Be to, smulkieji prekybininkai įsitikinę, kad staiga padidėjusius įkainius turėtų kompensuoti valstybė.
