Politikai jau atleido vadžias. Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos, Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, įteisinančias ritualinį skerdimą. Jos įsigalios nuo 2015-ųjų sausio.
„Mūsų šalies verslininkai jau turi teisines galimybes eksportuoti gyvūnų mėsą į musulmoniškas šalis, kuriuose yra numatyti reikalavimai, susiję su skerdimu neapsvaiginus, - laikantis tam tikrų metodų, kurių reikalauja religinės apeigos“, - sakė S.Cironka.
Ne tik mėsa
Savo „Halal“ sertifikatą gaminius – maždaug po 500 kg per mėnesį, Prancūzijoje esančiam prekybos tinklui tiekia ir bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“. Pasak jos kokybės vadovės Jolantos Remeikienės,
„Kol kas „Halal“ sertifikatus turi tik surimi produktai bei žuvies produktai, kurie paniruojami Rusijoje esančiame mūsų fabrike.
Vis dėlto tokių produktų gamybos apimtys – nedidelės. Viskas priklauso nuo pardavimo vadybininkų gebėjimų juos parduoti.
Sertifikavimas – kainuoja, tokie produktai – ypatingesni, todėl ir brangesni“, - sakė J.Remeikienė.
Jos teigimu, iš visų bendrovės „Plungės kooperatinės prekyba“ gaminių „Halal“ sertifikatą turintys produktai tesudaro 0,017 proc. Visi jie parduodami Prancūzijoje, musulmoniškoje parduotuvėje.
„Prancūzijoje savo produktais prekiaujama jau per 10 metų, tačiau „Halal“ gaminiais – tik porą-trejetą metų. Jų gamybos ėmėmės, nes buvo poreikis, - buvo paprašyta, kad tai darytume – užklausė Belgijoje dirbantys mūsų pardavimo vadybininkai. Tokie produktai – tikrai brangesni“, - sakė J.Remeikienė.
Kodėl pardavimas neauga? Anot pašnekovės, produktų ženklinimo reikalavimai Europoje – labai griežti. Todėl kai kurie musulmoniškų bendruomenių žmonės išsirenka sau priimtinų produktų, neturinčių „Halal“ sertifikato. Tokių pirkėjų, kurie ieško tik sertifikuotų gaminių, nėra daug.
Pagal „Halal“ sertifikato reikalavimus, į produktus negalima dėti tam tikrų ingredientų, pavyzdžiui, juose negali būti alkoholio ar raudonųjų dažų.
Lenkai bylinėjasi
„Halal“ sertifikatą turinčios skerdyklos gyvuoja Austrijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, su tam tikromis išlygomis – Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje.
„Ne viena šalis gudrauja. Pavyzdžiui, Švedijoje ritualinis skerdimas draudžiamas, todėl ji tokią mėsą perka iš kitur.
Didžiojoje Britanijoje siekiama uždrausti ritualinį skerdimą, o Lenkijoje, atvirkščiai, per teismus norima panaikinti šiuo metu galiojantį draudimą. Prieš draudimą Lenkijoje ritualinio skerdimo eksporto rinka sudarė apie 650 mln. JAV dolerių per metus, - apie 100 tūkst. tonų „Halal“ jautienos ir kita tiek – paukštienos buvo eksportuojama“, - sakė S.Cironka.
