Briuselio valdininkai nepaliauja stebinti ir juokinti savo naujomis idėjomis, kuriomis užsimoja ką nors uždrausti ar reguliuoti.
Dar neseniai Europos spauda kvatojo iš mėginimų reguliuoti vandens kiekį tualetų bakeliuose, dabar Briuselis kiša nosį į virtuvę.
Šią savaitę ES bus balsuojama dėl paprasčiausių pirštinių, naudojamų buityje. Mat biurokratai įsitikinę, kad orkaitės pirštinės turėtų būti testuojamos bei sertifikuojamos, be to, turėtų ištverti 200 laipsnių karštį, – kad tik šeimininkaujant virtuvėje niekas nenusidegintų rankų.
O guminės pirštinės, kurios mūvimos plaunant indus, turėtų būti labiau atsparios plovikliams. Gamintojai turės bandymais įrodyti, kad jų pirštinės apsaugo namų tvarkytojų rankas nuo odą išsausinančių ir dirginančių ploviklių, o įrodymus pateikti Briuseliui.
Nauja našta verslui
Reguliuotojai teigia, kad ši naujovė „padės išvengti susižeidimų virtuvėje“. Tačiau gamintojai jau paskaičiavo, kad dėl tokio reguliavimo pirštinės pabrangs 20 procentų.
Be to, Briuselis įsitikinęs, kad gyventojų virtuvėse naudojama įranga, rakandai ir kiti apyvokos daiktai turės atitikti tuos pačius standartus, kurie galioja profesionaliems restoranams. Taigi virtuvėje naudojami buitiniai daiktai gali pabrangti.
Nors pasiūlymai skamba kone juokingai, tai sukėlė nerimą kai kurių ES šalių gamintojams.
Pavyzdžiui, Vokietija ir Olandija, kurios gamina daug virtuvėje naudojamų rakandų, teigia blokuosiančios šį pasiūlymą. Didžiosios Britanijos verslo ministras Matthew Hancockas taip pat žadėjo prisijungti prie naujovės priešininkų. Britų ministras Briuselio naują idėją pavadino „kvaištelėjusia“.
„ES bandymas reguliuoti virtuvės ir kriauklės reikalus yra kvaištelėjęs. Tai apsunkintų verslą, kuris rūpinasi vartotojais“, – sakė ministras.
Europos Komisija teigė, kad kiekvienas reguliavimas kuriamas vardan didesnio produktų saugumo ir aukštesnių kokybės standartų. Bei, žinoma, ir dėl to, kad žmonės nesusižeistų.
Draudė kreivus agurkus
Bent jau siurbdami kilimus ES gyventojai tikrai nesusižeis – nuo rugsėjo 1-osios uždrausti dulkių siurbliai, galingesni nei 1600 vatų. O nuo 2017 metų iš lentynų dings ir 900 vatų galingumo siurbliai. Taip ES pareigūnai teigia kovojantys prieš klimato kaitą.
Prieš keletą metų ES reguliuotojai buvo pašiepiami dėl draudimo prekiauti kreivomis daržovėmis. 20 metų galiojo Europos Komisijos draudimas parduoti kreivas, gumbuotas daržoves.
Dvišakės morkos, kreivi agurkai, gumbuoti ridikai, lukštus pametę svogūnai, išlinkę vaisiai ar daržovės vėl pasirodė ES prekybos centrų lentynose tik 2009 metais, nes draudimas buvo atšauktas.
Lygiai prieš metus Briuselyje buvo svarstytas pasiūlymas naujo ekologiško ženklo kriterijus ES tualetams ir pisuarams. Taisyklių projektas byloja, kad vienam vandens nuleidimui pisuare turėtų užtekti vieno, unitaze – trijų litrų. O pats bakelis turėtų būti ne didesnės kaip penkių litrų talpos.
Briuselio biurokratai nepatenkinti, kad vanduo Europos tualetuose leidžiamas pernelyg švaistūniškai.
Todėl nutarta, kad reikia sumažinti unitazų bakelių dydį. Tiesa, tokie pasiūlymai buvo tik rekomendacinio pobūdžio.
Tuo tarpu restoranus mėginta priversti patiekti alyvuogių aliejų tik specialiuose vienkartiniuose buteliukuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas lrytas.lt yra teigęs, kad smulkmeniškas reguliavimas nėra nauja tendencija ES veikloje.
Tiesa, jo dabar pasitaiko jau mažiau, nei būta keliasdešimt metų. Viena vertus, Europos Komisija stengiasi ginti vartotojus. Bet tokie pasiūlymai dažnai sumažina konkurenciją tarp gamintojų.
„Abejoju, ar įvairūs ginčytini siūlymai atsiranda tik dėl kilnių tikslų. Dažnai tai būna lobistų darbo vaisius. Kartais galima rasti požymių, kad tokie draudimai yra naudingi vienos ar kitos verslo grupės interesams“.
