Galbūt ir lietuvių pieno ūkiams būtų verta susivienyti ir burtis į kooperatyvus? Tačiau šiuo metu daugelis ūkininkų vengia kooperacijos ir nenoriai apie ją kalba, bet susivieniję jie turėtų galimybę greičiau ir efektyviau pasiekti norimų rezultatų.
Apie kooperatyvų naudą kalba ir Europos Sąjunga, o naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje numatytos lėšos kooperacijai. Ar Lietuva jomis pasinaudos?
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projekte (KPP) numatyta 6,176 mln. litų gamintojų grupėms ir organizacijoms įsikurti. Vienai pripažintai grupei (organizacijai) remti per penkerius pirmuosius veiklos pradžios metus galės būti skirta iš viso iki 500 tūkst. eurų (1 726,4 tūkst. litų) arba iki 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų) – už kiekvienus verslo plano įgyvendinimo metus.
„Kooperatyvai Lietuvoje turėtų būti aktyvesni, ginti savo pozicijas, derėtis su kitais rinkos žaidėjais. Raginčiau ir pavienius žemdirbius suvienyti savo jėgas, juolab, kad tam bus skirta papildoma parama. Valdžios institucijos gali būti puikūs tarpininkai, bet rezultatų nepavyks pasiekti be pačių žmonių iniciatyvos“, – kalba žemės ūko ministrė Virginija Baltraitienė.
Paramos gamintojų grupėms ir organizacijoms įsikurti gali siekti mažos ar vidutinės įmonės, kurios atitiks KPP reikalavimus.
Vienas iš svarbesnių kriterijų – tai susivienijimas. Nedidelės įmonės turi susivienyti ir produkcijos supirkėjams teikti pagamintus produktus kartu, o ne individualiai.
Pareiškėjai taip pat turi užsiimti prekyba ir rinkodara. Norėdamas gauti paramą pagal KPP numatomą priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“, juridinio asmens atstovas turės užpildyti paraišką ir pristatyti verslo planą. Pareiškėjo rengiamas verslo planas leis numatyti veiklas ir suplanuoti žingsnius, kurie tokiam juridiniam asmeniui, oficialiai pripažintam gamintojų grupe, padėtų įgyti daugiau pranašumo rinkoje ir dirbti efektyviau.
2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu paraiškas vertins Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
2007–2013 metų laikotarpiu žemdirbiai taip pat turėjo galimybių gauti paramą už įkurto kooperatyvo pirmuosius penkerius veiklos metus. Tuomet iš nacionalinio biudžeto buvo skirta apie 6,3 mln. litų.
Parama kasmet pasinaudodavo vidutiniškai per 10 kooperatyvų, o vienerių metų išmokos atskiriems perspektyviai veiklą vykdantiems kooperatyvams siekė gerokai per 200–300 tūkst. litų. Šios finansinės injekcijos padėjo kooperatyvams sustiprėti, ypač veiksmingos jos buvo pieno ir grūdų sektoriuje.
