Tuo tarpu atnaujintuose namuose gyvenantys žmonės jaučiasi ir saugiau, ir gyvena jaukiau.
Kokie daugiabučių atnaujinimo darbai ir kodėl stringa? Kokių atsiranda rūpesčių savivaldybėms, įgyvendinančioms energetinio efektyvumo programas? Visa tai antradienį, lapkričio 25-ąją Vilniuje, metiniame susitikime aptaria ir visų Lietuvos savivaldybių merai.
Žmonėms svarbiausia - šildymo sąskaitos
"Kokiame mieste besilankyčiau, visada pakalbinu žmones, gyvenančius jau atnaujintuose daugiabučiuose. Esu pasibeldęs ir į vienos mažeikiškių šeimos duris, - paklausiau, ar jie turi kokių priekaištų renovacijai. Jų atsakymas: "Anksčiau už poros kambarių buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai mokėdavai po 420 litų, dabar per pačius šalčius - 80 litų", - sakė Premjeras Algirdas Butkevičius.
Jo teigimu, daugiabučių renovaciją buvo bandoma išjudinti dar 2004-aisiais, bet tai padaryti pavyko tik po dešimties metų.
"Anuomet prisižiūrėjome, kaip sparčiai ir kokybiškai renovuojami daugiabučiai buvusioje Rytų Vokietijos teritorijoje. Norėjome jų patirtį perkelti ir į Lietuvą, siūlėme savivaldybėms tam sukurti atskirą fondą. Nepavyko. Praradome dešimtį metų. Bet antrą kartą jau sėkmingai grįžome prie idėjos.
Renovacija turi ypač daug įtakos šalies ekonomikai, tad ką bekalbėti apie geresnes žmonių gyvenimo sąlygas", - kalbėjo premjeras.
Renovacijos procesą jis stebi ypač akylai. Kiekvieno sekmadienio vakarą jam pateikiama ataskaita, kiek per praeinančią savaitę buvo parengta investicinių projektų, kiek gyventojų jiems jau pritarė, kiek daugiabučių jau sulaukė pastolius keliančių statybininkų.
Skaičiai pučiasi
Daugiabučių atnaujinimo programa šiemet įsisiūbavo. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo programą yra parengta ir suderinta kone 3 tūkst. pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai. Iš jų gyventojai jau pritarė daugiau nei pusei projektų.
Viskas vyktų dar sparčiau, tačiau tam tikri keblumai neišvengiami ima kaišioti pagalius į bet kokių programų ratus.
Lietuvoje verkiant trūksta statybos rangos darbus atliekančių įmonių. O jei tam tikruose regionuose jų ir pakanka, ne visos nori dalyvauti daugiabučiams atnaujinti skirtuose rangos darbų konkursuose. Jie skelbiami vieną, anrtąkart, bet vis neįvyksta, o renovacijai skirtas laikas pamažu senka.
Spaudžia terminai
Kokie daugiabučių atnaujinimo darbai ir kodėl stringa, kokių atsiranda rūpesčių savivaldybėms, įgyvendinančioms energetinio efektyvumo programas, šiandien Vilniuje, metiniame susitikime, aptaria ir savivaldybių merai. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, teko kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad ji sudarytų galimybes pratęsti renovacijos darbų finansavimo terminą.
Jis yra nustatytas iki 2015 metų, tačiau vis neįvyksta viešųjų pirkimų konkursai, nes statybos darbams trūksta rangovų.
„Prašėme, kad daugiabučių namų renovacijos finansavimo terminai, pagal kuriuos rangos darbų sutartis būtina pasirašyti iki 2014- ųjų pabaigos, o darbus užbaigti - iki 2015-ųjų spalio, būtų pratęsti. Ir kad tie gyventojai, kurie yra pritarę savo būsto renovacijai ir negali jos pradėti dėl rangovų trūkumo, turėtų galimybę pasinaudoti pratęstu terminu.
Buvome susitikę su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Premjeras suprato, kad tai – problema. Ir kad terminai turi būti pratęsti“, - sakė R.Malinauskas.
Trūksta rangovų
Jo teigimu, ir Druskininkuose, ir ne vienoje mažesnėje savivaldybėje būta atvejų, kai konkursai rangos darbams pirkti buvo skelbti 6-7 kartus, ir vis tiek neįvyksta.
„Rangovų neatsiranda, nes už tą kainą, kuri būna patvirtinta, rangos įmonės konkursuose nė nedalyvauja. Viena, jos neturi pakankamai statybininkų, kad spėtų aprėpti daugiau darbų, antra, jų netenkina ir skaičiuojamoji kaina. Juk nėra jokių ženklų, kad statybinės medžiagos ar darbo jėga pradės pigti“, - kalbėjo R.Malinauskas.
Kieno valioje būtų pakeisti investicijų planus, - padidinti ir darbų, ir medžiagų įkainius?
„Visa bėda, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tuos planus reikėtų iš naujo perdaryti. Tam būtų vėl sugaištama laiko, vėl išleidžiama pinigų, vėl naują nustatytą skaičiuojamąją kainą turėtų patvirtinti daugiabučio gyventojai. Ir vėl iš naujo skelbiami konkursai.
Manyčiau, kad yra kitas kelias. Konkursas turi įvykti pagal jau patvirtintą projektą. Svarbu, kad viskas vyktų skaidriai. O konkursui jau įvykus, daugiabučio gyventojai turėtų apsispręsti, ar reali darbų kaina jiems – priimtina. Tai nebestabdytų renovacijos proceso.
Dabar vis dar žaidžiama katę ir pelę, - ir žmonės po to pyksta, kad konkurse kaina – vienokia, o po to ji keičiasi“, - kalbėjo R.Malinauskas.
Jo teigimu, kaip bet kokios statyba, taip ir renovacija turi būti kontroliuojama. „Visko pasitaiko. Bet bent jau mūsų - Druskininkų savivaldybėje, rangovai atsižvelgia į pastabas, ištaiso klaidas.
Be to, vieni gyventojai – reiklūs, kasdien po keletą kartų per dieną tikrina rangovus. Kiti labiau pasitiki statybų prievaizdais.
Užtat pats matau per susitikimus su žmonėmis, kad tų, kurie gyvena jau atnaujintuose namuose, veiduose - šypsenos. Nes ir šildymo sezoną jie pradėjo vėliau, nes nebuvo poreikio, ir sąskaitos – gerokai mažesnės“, - sakė Druskininkų meras R.Malinauskas.
Renovuojamų daugiabučių gyventojai nenusigręžia ir nuo alternatyvių energijos šaltinių.
„Deja, ne visi. Norėjome, kad visiems Leipalingio miestelio daugiabučiams šiluma būtų tiekiama, sumontavus geoterminį šildymą. Bet keletas šeimų užsispyrė, todėl teko atsisakyti idėjos. Jei nors vienas iš, tarkim,. 20 daugiabučių nesutinka, tenka stabdyti visus projektus“ - sakė R.Malinauskas.
