Pastaruoju metu kone kas savaitę Lietuvoje patvirtinama apie 50–60 daugiabučių atnaujinimo projektų. Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu statybininkai darbuojasi 773 daugiabučiuose.
Tačiau tai – vos ketvirtadalis namų, kurių renovacijai jau parengti visi dokumentai.
Kitąmet statybininkai techniką turėtų gabenti maždaug prie 1700 pastatų, o jų renovacijai numatyta skirti kone 1,2 mlrd. litų. Tačiau savivaldybės jau dabar stveriasi už galvos, neįstengdamos rasti statybininkų.
Kainos – pasenusios
Druskininkuose, Rokiškyje ir kitose savivaldybėse būta atvejų, kai konkursai rangos darbams pirkti buvo skelbti 6–7 kartus, tačiau vis tiek neįvyko.
„Dažnokai statybų įmonės juose net nedalyvauja. Jos neturi pakankamai statybininkų, kad spėtų susigriebti daugiau užsakymų. Be to, netenkina investicijų projektuose numatyta kaina.
Ji buvo apskaičiuota kone prieš metus, o per tą laiką viskas pabrango“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pagal galiojančią tvarką tuos planus reikėtų iš naujo perrašyti. Tam būtų gaištamas laikas, leidžiami pinigai. Naujas kainas turėtų vėl patvirtinti daugiabučių gyventojai, iš naujo tektų skelbti konkursus.
„Manau, kad yra kitas kelias. Konkursas gali įvykti ir pagal patvirtintą investicijų projektą, o po jo realią kainą rangovai dar kartą turėtų derinti su daugiabučio gyventojais. Jie ir turėtų nutarti, ar kaina priimtina“, – sakė R.Malinauskas.
Tokį pat siūlymą Vyriausybei yra pateikusi ir Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).
Specialistų – ne marios
Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, renovacija spartėja, geriau parengiami projektai, finansavimas stringa vis rečiau.
„Tačiau kitąmet eilės lauks apie 1700 namų, kuriems atnaujinti skirta 1,2 mlrd. litų. Tai maždaug dešimtadalis metinės statybos įmonių apyvartos.
Deja, iš visų statybose dirbančių žmonių neatsiras nė 10 proc. specialistų, kurie moka šiltinti fasadus ar perdengti stogus“, – įspėjo D.Gedvilas.
Siūlo įsileisti užsieniečius
Ir LSA, ir Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlė valdžiai sudaryti darbo išteklių registrą. Tuomet paaiškėtų, kiek Lietuvoje dirba tinkuotojų, mūrininkų, stogdengių, santechnikų, stalių, elektrikų ir kitų.
„Tuomet Lietuvos darbo birža galėtų skirti kvotą, kiek galima į Lietuvą įleisti statybininkų – darbo imigrantų iš trečiųjų šalių“, – sakė D.Gedvilas.
Jo teigimu, nemažai paklausimų gaunama iš Ukrainos, bet kol kas nėra nustatyta tvarkos, kiek, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikui galima išduoti leidimų dirbti Lietuvoje.
„Statybų įmonės norėtų subrangos darbams samdyti ukrainiečius arba baltarusius. Pasikviesti jau mokantį dirbti specialistą daug lengviau nei išmokyti tinkuoti ar dėti langus užkietėjusį bedarbį.
Tad valstybė, norėdama atnaujinti tiek daug daugiabučių, turi kuo skubiau apsispręsti, ar įsileisti specialistų iš trečiųjų šalių. Reikia numatyti ir saugiklius, kad gavę Šengeno vizą jie nepatrauktų dirbti tiesiai į Skandinaviją“, – aiškino D.Gedvilas.
