Valdžia tol rodo verslui špygą, kol pati nuvirsta

Užuot padėjusi plėtoti verslą provincijoje, valdžia neretai įžūliai kaišioja pagalius į ratus. Ką daryti tokiais atvejais? Paskutinė išeitis, kurios jau ne kartą teko griebtis verslininkui Dainiui Dunduliui, – tiesiog laukti, kol ta valdžia pasikeis.

Vietoj šių akis badančių griuvėsių Ventos pakraštyje turėjo iškilti prekybos centras. Tačiau tam pasipriešinta.<br>G.Šiupario nuotr.
Vietoj šių akis badančių griuvėsių Ventos pakraštyje turėjo iškilti prekybos centras. Tačiau tam pasipriešinta.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)

Nov 26, 2014, 6:19 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 3:16 PM

Ventos (Akmenės r.) pakraštyje didžiulį prekybos centrą „Norfa“ statyti ketinęs verslininkas susidūrė su netikėtomis kliūtimis.

Valdininkai per galvą verčiasi, kad iš savivaldybės nupirktame sklype statybos kuo ilgiau nevyktų – tai būtų naudinga kai kuriems vietiniams veikėjams.

Valdžios buldozerį vairuojantys Akmenės rajono valdininkai pagalius į ratus kiša taip uoliai, kad absurdiškais reikalavimais apipiltas bendrovės „Rivona“ vadovas D.Dundulis nutarė stabdyti šią seniai planuotą 2,5 milijono litų investiciją.

„Panašių trukdžių pasitaiko visoje mūsų šalyje, – „Lietuvos rytui“ sakė prekybos centrus „Norfa“ valdantis verslininkas. – Tačiau valdininkų įgeidžiams paklusti neketiname – kaip ir kituose miestuose, lauksime savivaldos rinkimų ir pasikeitusios valdžios.“

Sužinojęs, kokiais būdais stengiamasi sujaukti vieno didžiausių prekybos centrų tinklo plėtros planus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neslėpė nuostabos: „Viską išsiaiškinsime. Situacija nemaloni, nes man savivaldybėje apie ją buvo pateikta priešinga informacija.“

Griuveną pardavė savivaldybė

Ventoje statyti prekybos centrą buvo sumanyta tuomet, kai Akmenės rajono savivaldybė šio miesto pakraštyje suformavo keletą sklypų.

Vieną tokį sklypą su griaunamu avarinės būklės daugiabučiu nupirko įmonė „Rivona“.

Teritorijos detalieji planai buvo patvirtinti, todėl pagal savivaldybės išduotas sąlygas vasarį pradėti projektavimo darbai.

Įmonė „Šiaulių komprojektas“ šį darbą sėkmingai atliko ir atidavė jį vertinti.

„Buvome padarę 99 proc. darbų, todėl tikėjomės, kad netrukus užvirs ir 2000 kvadratinių metrų ploto prekybos centro statybos, – pasakojo „Šiaulių komprojekto“ vadovas Vytautas Marcinkus. – Tačiau prasidėjo sveiku protu nesuvokiami dalykai – be jokio pagrindo procesą imta stabdyti.“

Komisija – nepajudinama

V.Marcinkus apstulbo, kai Akmenės rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija ėmėsi iniciatyvos stabdyti projektą.

Į posėdį susirinkę akmeniškiai pareikalavo, kad būtų keičiamas įvažiavimas į būsimąjį prekybos centrą – būtų įrengtas ne iš pagrindinės, o iš šalutinės gatvės.

Šitokia iniciatyva apstulbino V.Marcinkų, nes šiauliečių projektas buvo parengtas pagal tos pačios Akmenės rajono savivaldybės patvirtintą detalųjį planą ir jame numatytas sąlygas.

Projektuotoją pribloškė, kad neatsižvelgta net į Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistų nuomonę – jie parašais anksčiau buvo patvirtinę, jog dviejų juostų įvažiavimas iš Plento gatvės atitinka visus saugaus eismo reikalavimus.

Bet tai neįtikino iš rajono seniūnų sudarytos komisijos. Posėdyje buvo priimtas siūlymas projektuoti įvažiavimą iš šalutinės Ventos gatvės.

Užsigeidė dar vieno įvažiavimo

„Vienintelis kabliukas jiems galėjo būti Šiaulių regiono kelių įmonės specialistų išsakytas priekaištas, kad detalusis planas buvo patvirtintas be jų palaiminimo.

Tačiau šį dokumentą prieš parduodami sklypą tvirtino patys savivaldybės politikai, o ne pirkėja įmonė „Rivona“, – stebėjosi V.Marcinkus.

Per daugiau kaip 30 metų pirmąsyk su tokiu akibrokštu susidūręs projektuotojas bandė įrodinėti, kad valdininkų reikalavimai prasilenkia su sveiku protu.

Mieste eismas nėra toks intensyvus, kad įvažiuojant ir išvažiuojant iš suplanuotos 23 vietų automobilių stovėjimo aikštelės susidarytų spūstys.

Juolab kad prekybos centras įrengiamas pačiame miesto pakraštyje, netoli automobilių greitį pristabdančios žiedinės sankryžos.

Šiek tiek atsitokėję komisijos nariai pateikė kitą siūlymą – palaimino esamą įvažiavimą, bet pareikalavo įrengti dar vieną, papildomą, iš tos pačios Ventos gatvės.

„Nespecialistui sunku išaiškinti, kad aklagatvis yra saugiau nei pravažiuojama gatvė.

Be to, pagal siūlomą alternatyvą nepakaks vietos prekes atvežusiems sunkvežimiams apsisukti“, – sakė V.Marcinkus.

Jis apskaičiavo, kad absurdiškas reikalavimas kainuotų papildomus 100 tūkstančių litų.

Projektuotoją stebino noras užversti investuotoją įvairiais reikalavimais, nors jis savo lėšomis geranoriškai įsipareigojo ne tiktai sutvarkyti aplinką, bet ir aplinkinių daugiabučių gyventojams nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takus.

Nusprendė stabdyti projektą

138 parduotuvių tinklą „Norfa“ valdantis verslininkas D.Dundulis teigė neketinantis paklusti akmeniškių valdininkų diktatui: „Žinoma, keista, kad tokiais būdais siekiama žūtbūt sustabdyti šią investiciją.

Įmonei nėra didelio skirtumo, prekybos tinkle viena parduotuve bus daugiau ar mažiau.

Dėl to labiausiai nukentės vietiniai gyventojai, kurie ir toliau šviežios mėsos ar žuvies bus priversti važiuoti į Naująją Akmenę, Kuršėnus ar Šiaulius.“

Verslininkui apmaudu, kad įmonės plėtrą stabdo apie eismo saugumą nieko nenutuokiantys ir komisijos vardu nuo asmeninės atsakomybės besidangstantys valdininkai.

„Esu įrengęs jau apie 200 parduotuvių, todėl tikrai geriau žinau, kokias klaidas anksčiau darydavome.

Dabar viską darome, kad jų nepakartotume, tačiau atsiranda už mus dar gudresnių“, – ironizavo prekybos centrų „Norfa“ savininkas.

Lauks valdžios pokyčių

D.Dundulis sakė, kad sutikimas įrengti papildomą įvažiavimą reikštų ne tik papildomas sąnaudas.

Įmonė būtų įvelta ir į teisinius ginčus – reikėtų keisti detalųjį planą, be to, įvažiavimas būtų įrengiamas per svetimą žemę.

„Galima pamanyti, kad Venta yra klestintis miestas, nors jame privačiomis lėšomis pastatyta tik nauja bažnyčia“, – stebėjosi verslininkas.

„Norfos“ tinklą įkūręs D.Dundulis pažymėjo, kad valdininkai net teisiškai neturėjo teisės keisti detaliojo plano sprendinių, bet su jais bylinėtis neketina: „Tokių atvejų Lietuvoje pakanka, todėl geriausia išeitis – ne eikvoti energiją teismuose, o laukti savivaldos rinkimų.

Kai savivaldybėje pasikeičia valdžia, dažniausiai išnyksta ir dirbtinės kliūtys.“

Įmonės „Rivona“ vadovas pažymėjo, kad bene palankiausiai investuotojai sutinkami Kėdainių savivaldybėje, o daugumoje miestų mažesnių ar didesnių trikdžių nepavyksta išvengti.

„Ilgiausiai pragiedrulių laukėme Telšiuose – čia turėjo pasikeisti net trys valdžios kadencijos“, – sakė D.Dundulis.

Nenori prarasti nuomininko?

Įmonės „Rivona“ vadovas įsitikinęs, kad troškimas žūtbūt apsunkinti prekybos centro statybą nėra atsitiktinis.

Mat iškilus naujam pastatui dabartinė parduotuvė „Norfa“ išsikeltų iš miesto centre nuomojamo aptriušusio pastato.

Šios komercinės patalpos priklauso Akmenės rajono tarybos nario liberalcentristo Vaidoto Sungailos šeimai.

Tiesa, Akmenės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas nėra oficialus savininkas – patalpos yra jo sūnaus ir dukters nuosavybė.

Akivaizdu, kad dešimtmetį čia dirbusio mokaus nuomininko praradimas tokiame mažame mieste būtų itin skausmingas – nuomos sutartis su bendrove „Norfos mažmena“ jau yra pasibaigusi.

Meras žada išsiaiškinti

Akmenės rajono meras V.Mitrofanovas sakė girdėjęs, kad iškilo nesklandumų dėl prekybos centro Ventoje statybos.

Bet politikas įsitikinęs, kad pagrindinis trukdys yra ne savivaldybės darbuotojai, o projekto netvirtinantys Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai.

„Visuomet esu už investicijas ir verslą, už geresnes sąlygas investuotojams. Gaila, kad į mane nebuvo kreiptasi dėl šių problemų, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Mitrofanovas. – Jeigu projektą stabdo savivaldybės darbuotojai, tai nebus toleruojama – viską skubiai išsiaiškinsime.“

Akmenės rajono meras sakė žinantis, kam Ventoje priklauso pastatas, kuriame įsikūrusi dabartinė „Norfos“ parduotuvė: „Buvau girdėjęs, kad deramasi dėl sutarties pratęsimo.

Išsikviesime savivaldybės darbuotojus, tuomet paaiškės, koks ir kieno interesas čia slypi.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.