Bertelsmanno fondo ataskaita rodo, kad Vokietijoje įsikūrę svetimšaliai 2012 metais mokesčių ir įmokų pavidalu vidutiniškai sumokėjo į biudžetą 3,3 tūkst. eurų daugiau, negu gavo pašalpų ir išmokų. Viso susidaro 22 mlrd. eurų suma, kuria pasipildė Vokietijos biudžetas.
Ažvalgininkai sako, jog ši ataskaita paneigia prieš imigraciją nusistačiusių politinių partijų teoriją, pagal kurią į Vokietiją atvykstantys imigrantai neieško darbo, o tik žiūri, kaip gauti įvairių pašalpų ir socialinių išmokų. Apriboti „pašalpų turizmą“ žadėjo netgi kanclerė Angela Merkel.
„Vokietijoje gyvenantys užsieniečiai nėra našta šios šalies socialinės apsaugos sistemai – yra visiškai priešingai. Vokietija daug išlošė iš imigracijos ir didelė tikimybė, kad jos vaisiais naudosis ir ateityje“, - teigia ataskaitos autorius profesorius daktaras Holgeris Boninas. – Tai, visų pirma, pasakytina apie darbo jėgą, kuri dėl mažo natūralaus gyventojų prieaugio ir vis didėjančio pensininkų skaičiaus yra aukso vertės“.
Imigrantų vis daugėja
Šiuo metu Vokietijoje gyvena per 6,6 mln. imigrantų. Ypač jų padaugėjo pastaraisiais metais – pernai į Vokietiją atsikėlė 1,22 mln. žmonių. Tai taip pat ir krizės pasekmė.
„Iš Pietų ir Rytų Europos dėl krizės į Vokietiją atvyko daug išsilavinusių žmonių. Vokietija turi išlikti patraukli imigrantams dėl sunkios demografinės padėties“, - teigia Jorgas Drageris, Bertelsmanno fondo valdybos narys. Patys vokiečiai nėra labai sužavėti, kad jų šalyje tiek daug imigrantų. Iš Bertelsmanno fondo tyrimų paaiškėjo, kad beveik du trečdaliai vokiečių mano, jog imigrantai yra problema jų socialinės apsaugos sistemai. Savo ruožtu Europos Komisijos užsakymu neseniai atliktas „TNS Infratest“ (Miunchene įsikūrusios rinkos tyrimų bendrovės - dukterinės „WPP Group“ įmonės – Red.) tyrimas parodė, kad vokiečiai imigraciją įvardijo kaip trečią didžiausią jų šalies ekonomikos problemą.
Didesnės problemos, anot jų, yra tik valstybės skola ir švietimo sistema.
Ketvirtadienį Vokietijos federalinis statistikos biuras (Statistisches Bundesamt) pranešė, kad nedarbo lygis Vokietijoje spalio mėnesį buvo žemiausias istorijoje – 6,6 procento. Darbo neturinčių žmonių skaičius sumažėjo 14 tūkstančių ir dabar jų yra 2 mln. 872 tūkstančiai.
