Lietuvoje sukurtos ir išmėgintos biokuro energetikos technologijos bus pritaikytos Estijoje. Jos energetikos įmonių grupės „Utilitas“ užsakymu lietuviai įrengs 21,4 MW elektros galios ir 76,5 MW šilumos galios kogeneracinę elektrinę. Ji pradės veikti 2016 metais.
Už generalinę projekto rangą atsakinga „Axis Industries“ atliks visus elektrinės statybos darbus. Didžiąją dalį įrenginių elektrinei bendrovė pagamins Lietuvoje, remdamasi įmonės sukurtomis technologijomis.
Bendrovė galėtų tokias elektrines statyti ir Lietuvoje, bet valstybiniams monopolininkams neparanki įmonių grupė stabdoma.
Kerta per rankas
„Talino elektrinė – pirmasis mūsų biokuro energetikos projektas Estijoje. Esame įsitikinę, kad sėkmingai jį įgyvendinti leis ilgametė bendrovės patirtis“, – sakė įmonių grupės „Axis Industries“ generalinis direktorius Remigijus Baltrušaitis.
Elektrinėje bus diegiamas itin ekonomiškas ir patikimas sprendimas – garas elektrinės turbinai bus tiekiamas iš 3 garo katilų.
Estijoje statoma elektrinė bus pritaikyta deginti prastesnės kokybės kurą: miško kirtimo atliekas ir medžio skiedras, iki 30 proc. kuro galės sudaryti ir durpės.
Jėgainė pagamins iki 20 proc. visos Talinui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos.
Lietuviško kapitalo bendrovė panašių elektrinių daugiau pastatytų ir tėvynėje, tačiau valdžia, pasitelkdama šmeižtą ir net piktnaudžiaudama teisėsauga, „Icor“ stengiasi išstumti iš energetikos rinkos.
Iš bendrovės „Reenergy“, susijusios su „Icor“, neteisėtai buvo atimtas statybos leidimas statyti atliekomis kūrenamą jėgainę Vilniuje, reikalaujama griauti jau veikiančią su visais leidimais įmonių grupės statytą 50 MW biokuro katilinę Vilniuje.
Todėl sunku tikėtis, kad užsienyje milžiniškus užsakymus gaunanti Lietuvos bendrovė galėtų būti pasirinkta mūsų šalies energetikos rinką monopolizavusios valstybinės „Lietuvos energijos“ projektams įgyvendinti, nesvarbu, kokias sąlygas siūlytų.
Įdiegė galybę naujovių
Buvęs energetikos ministras profesorius Leonas Ašmantas tokius nešvarius žaidimus pavadino valstybės teroru, kuris gula ant šilumos vartotojų pečių.
Energetikos veteranas pripažino, kad jo požiūris į privatų kapitalą energetikoje pasikeitė.
„Priešinausi, kai beveik prieš 15 metų „Dalkia“ išsinuomojo Vilniaus šilumos tinklus. Bet mano nuomonė pasikeitė, kai pamačiau, kad šie verslininkai šilumos ūkyje įdiegė modernius vadybos principus, sukūrė daug gerų, pažangių technologijų“, – kalbėjo L.Ašmantas.
Nors „Vilniaus energija“ ėmėsi daug iniciatyvų, kurios būtų sumažinusios kainas šilumos ir elektros vartotojams, joms kelią užkirto grūmojimai iš Simono Daukanto aikštės.
Dabar jau aišku, kodėl energetikos ūkis, investicijų vadyba ir elektrinių statyba buvo atiduota į valstybinės įmonės rankas.
Nepriklausomos Lietuvos valdžia iš esmės atkūrė sovietiniais laikais gyvavusią monopolinę energetikos ūkio sistemą.
Vykdo politinį užsakymą
„Esu griežtai nusistatęs prieš tai, kad valstybė investuotų į energetikos objektų statybą. Tam juk turime verslininkus. Ką reiškia, kad valstybė statys biokuro jėgaines Vilniuje ir Kaune, turės kontrolinį jų akcijų paketą?
Reikės pinigų. O iš kur valstybė jų paims? Iš vartotojų kišenės“, – kritikavo L.Ašmantas.
Jis taip pat pažymėjo, kad politinės intrigos trukdo plėsti energetikos ūkį vartotojams palankia linkme.
Energetiko nuomone, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pastaruoju metu dėl politinio spaudimo nebegali tinkamai veikti vartotojų labui.
Turi kuo girtis
„Axis Industries“ – didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje.
Reikšmingas „Axis Industries“ projektas Lietuvoje – 2012 metais pastatyta Šiaulių termofikacinė elektrinė su 40,4 MW galios biokuro garo katilu ir 10,81 MW galios turbogeneratoriumi. Šio projekto vertė – 101,5 mln. litų.
Tarp svarbiausių objektų – 5,4 MW elektros galios ir 18,9 MW šiluminės energijos galios Alytaus kogeneracinė biomasės elektrinė. Panevėžyje įmonės „Lignoterma“ užsakymu įgyvendintas 18 MW galios biokuro katilinės projektas.
Per pastaruosius dvejus metus „Axis Industries“ Latvijoje įgyvendino 2, Rusijoje – 4, Baltarusijoje – vieną biokuro energetikos projektą.
Stambiausias jų užsienio projektas įgyvendintas Rygoje: čia įmonė už 53 mln. litų pastatė 20 MW šilumos galios biokuro katilinę.
Didžiausios Rusijoje įrengtos kogeneracinės elektrinės šiluminė galia sudaro 35 MW, elektros galia – 1,5 MW. Baltarusijoje iškilusios jėgainės šiluminė galia – 16 MW, elektros galia – 2,5 MW.
