Energetinė nepriklausomybė kiekvienam daugiabučiui
Nors lietuviai šiek tiek baiminasi naujovių, inovacijos po truputį „skinasi“ kelią daugiabučių renovacijos srityje. Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Lietuvos gyventojai, nusprendę renovuoti savo namus, vis dažniau renkasi alternatyvios energijos šaltinius. Nuo 2013 m. pradžios parengta ir patvirtinta daugiau kaip 30 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuose numatytas alternatyvios energijos šaltinių diegimas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos specialistai pastebi, kad pastaruoju metu renovacija dažnai vadinama senų pastatų modernizacija, todėl svarbu diegti modernias technologijas, dažniau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius – neužtenka vien tik pakeisti senus langus ar termoizoliacinėmis medžiagomis apšiltinti sienas. „Vis dažniau kalbam apie išmaniuosius namus, apie itin aukštus energijos suvartojimo pastatuose reikalavimus 2020 metams, tačiau žmonės linkę apsiriboti pačiomis paprasčiausiomis, tradicinėmis technologijomis. Dažnai namo gyventojai net nežino, kad pagal būsto renovacijos programą yra kompensuojamas ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas“, – pasakojo Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Vis dėlto naujovės gąsdina ne visus. Nors pasaulio kontekste pagal atsinaujinančios energijos naudojimą renovuotuose daugiabučiuose esame naujokai, pastebimas vis didesnis gyventojų susidomėjimas netradicinėmis technologijomis. Pasak alternatyvaus šildymo įmonių grupės vadovo Liudo Getauto, Lietuvoje vis daugiau žmonių, kurie yra suinteresuoti galimybe naudoti atsinaujinančią energiją, domisi tam skirtomis technologijomis ir jų pritaikymu skirtingų tipų namuose. „Naudojant alternatyvią energiją galima šildyti ir vėsinti neriboto dydžio pastatus, turinčius pakankamą žemės sklypą šilumos šaltiniui įrengti. Jeigu nėra pakankamo dydžio sklypo, galima įrengti oras–vanduo šilumos siurblius, naudojančius lauko oro energiją. Šias sistemas pasirenkantys vartotojai gali būti nepriklausomi nuo šilumos ar gamtinių dujų tiekėjų, žymiai sumažėja ir gyventojų išlaidos šildymui. Renovuojamuose daugiabučiuose taip pat galima diegti tokias sistemas, pavyzdžiui, įrengiant oras–vanduo šilumos siurblius, kurie ruošia karštą vandenį kartu su centriniu šildymu. Naudojant tokią sistemą šildymo kaštai sumažėja iki 50 proc.“, – pasakojo L. Getautas.
„Geoterminis šildymas laikomas vienu ekonomiškiausių, švariausių ir perspektyviausių šildymosi būdų. Pasaulyje jis naudojamas jau daugiau nei 40 metų. Lietuvoje geoterminį šildymą gyventojai renkasi norėdami ateityje sutaupyti. Skaičiuojama, kad 100 m2 ploto bute, kuriame šiluma bus apsirūpinama iš žemės gelmių, šaltuoju metų laiku per mėnesį už šildymą reikės mokėti tik 120–130 Lt.“, – teigė L. Getautas.
Įkvepia esami pavyzdžiai
Skeptišką požiūrį į alternatyvius šildymo būdus gali paneigti gerosios praktikos pavyzdžiai, kurie patvirtina, kad efektyvus alternatyvios energijos naudojimas Lietuvoje yra įmanomas.
Kalbant apie renovaciją, atsinaujinančios energetikos pavyzdžių dažniau galima matyti vadinamojoje šalies periferijoje. Vienas iš jų galėtų būti Varėnos miesto Marcinkonių g. 12 namo bendrija, kur gyventojai patys domėjosi, rado ir įdiegė karšto vandens bei šildymo sistemą, naudojant saulės kolektorius ant daugiabučio stogo bei šilumos siurbliais išgaunamą geoterminę energiją. Kitas puikus pavyzdys – Alytaus Pulko g. 34 namo bendrijos pastangos,siekiant naudoti šilumos siurblių energiją savo daugiabučio šildymui. Nors ši bendrija turi paliktą įvadą iš miesto tinklų, jis beveik nereikalingas – pastatui užtenka žemės energijos. Panevėžys yra tas miestas, kuriame atsinaujinančios energijos ištekliai ėmė plisti – bendrijos „užsikrečia“ viena nuo kitos. Ant stogų įrengiami saulės kolektoriai ir kiemuose po žeme esantis geoterminis šildymas veikia ne tik keliuose daugiabučiuose, bet ir visuomeniniuose, švietimo įstaigų pastatuose. Vis dėlto sostinėje kol kas tik vienas pastatas ant stogo turi saulės kolektorius – tai daugiabutis Baltupiuose.
Kompleksinė renovacija – didžiausias efektyvumas
Netradicinių technologijų taikymas renovuojant daugiabučius labai naudingas, bet jos turi būti derinamos ir su kitomis namo apšiltinimo priemonėmis. Specialistai pastebi, jog alternatyvios energijos panaudojimas dažniausiai pasiteisina tik įgyvendinant kompleksinį namo atnaujinimą. Pasak šildymo įranga prekiaujančios įmonės vadovo Aurimo Jančaičio, jei daugiabutis kiauras, tai pirmiausia svarbu jį sandarinti. „Reikia šildyti patį pastatą, pakeisti langus, tuomet atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimas atneš kur kas daugiau naudos. Kompleksiškai modernizuojant šildymo sistemą ir įdiegiant atsinaujinančių šaltinių sprendimus galima pasiekti geriausią efektą“, – teigė A. Jančaitis.
