Vidutinių ir mažų pajamų gavėjams pirmiausia patariama taupyti, mat neišleisti pinigai jau tampa savotišku investavimu, o štai žaidimus akcijų biržoje sau gali leisti tikrai ne kiekvienas, nes tam reikia žinių, laiko ir nuojautos.
Patyręs investuotojas Algimantas Variakojis teigė, jog moterys gali taip pat puikiai tvarkytis su pinigais kaip ir vyrai, tiesa, jų investavimas dažniau pasireiškia taupymu ar racionalesniu turimų pinigų paskirstymu būtiniems poreikiams.
„Mitas yra tai, kad moterys neinvestuoja, o perka tik kailinius, automobilius ir prekes vaikams. Manau, yra priešingai – moterys yra tos, kurios šeimoje saugo pinigus“, – sakė pašnekovas.
Šeimos, kurių biudžetas ribotas, dažnai net nesvarsto apie kokį nors investavimą, o suka galvą, kaip išsisukti su turimomis pajamomis. „Jeigu perkamas daiktas yra patikimas ir geras, tuomet ir pinigai išleisti sėkmingai, taip pat gera praktika, kai reikalingi daiktai perkami per išpardavimą“, – lietuvių vartojimo įpročius atskleidė A.Variakojis.
Keičiasi požiūris į pinigus
Lietuvių gebėjimas taupyti, ypač deficitinių prekių laikais, kartais iki ašarų prajuokindavo vakariečius, tačiau dabar situacija pasikeitusi.
Anot pašnekovo, laikui bėgant keičiasi ne tik pats požiūris į pinigus, bet ir daugiau planuojama, kaip jie bus išleisti: „Po truputį lietuvių pirkimo ir vartojimo įpročiai keičiasi ir tai geriausiai matyti ne mums nuvykus į Vakarus, o nukeliavus į Rytus, su kaimynais iš Rusijos ir Baltarusijos pakalbėjus apie vartojimo įpročius. Akivaizdu, kad pradedami pirkti geresni daiktai, imamasi taupymo, ne taip mėtomasi pinigais. Atsiranda daugiau planavimo, atsakingumo, galvojimo apie ateitį.“
Anot pašnekovo, lietuviai dar puikiai pamena tuos laikus, kai turėjimas pinigų reiškė, kad juos reikia kuo greičiau išleisti, nes infliacija buvo tokia didelė, kad jei nespėji daikto įsigyti šiandien, rytoj už tą patį daiktą jau teks mokėti 10 proc. daugiau.
Kuklaus būsto ir prabangaus automobilio paradoksas
Šeimos, gaunančios vidutines pajamas, teigia, kad investuoti paprasčiausiai neturi atliekamų pinigų, bet A.Variakojo teigimu, patį investavimą kartais reikėtų suprasti gerokai plačiau nei tik prekyba akcijomis ar vertybiniais popieriais biržoje.
„Jos turi sąlygų investuoti, ir turime kalbėti apie vartojimo įpročius, kurie ir atskleidžia tam tikrą brandumą. Taip pat kyla klausimas, ar daug pinigų uždirbantys žmonės juos leidžia efektyviai? Kiekvieno poreikiai skirtingi: vienas žmogus gal puikiai jausis turėdamas prabangų automobilį, bet gyvendamas vieno kambario bute, kitas gal gerai jaučiasi turėdamas keletą hektarų žemės ar, tarkime, laivą. Kiekvienam džiaugsmą sukelia skirtingi dalykai“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad kartais jį priverčia stebėtis kai kurių pirkinių racionalumas.
Anot profesionalaus investuotojo, jo paties aplinkoje yra tokių kolegų, kurie už automobilį negaili ir 300–400 tūkst. litų. „Paskui rytais jie stovi kamščiuose ir keikiasi, kad kelionė į darbą, kur jis gauna vos kelis tūkstančius litų, trunka ilgai. Natūraliai kyla mintis, ar tikrai jam reikia tokio prabangaus automobilio? Man visuomet keista matyti žmones, kurie turi po du ar tris mobiliuosius telefonus ar pasirodžius naujam modeliui skuba jį pirkti. Pažiūrėkite į rimtus verslininkus – dažnas jų ir šiandien naudojasi ne pirmos jaunystės „Nokia“. Būna taip, kad ateina žmogus į banką paskolos, o jo rankose jau žybsi naujausias „iPhone 6“, tad kyla klausimas, kaip iš tiesų atsakingai toks žmogus leidžia pinigus, nes tai nėra investicija“, – kalbėjo A.Variakojis.
Kodėl lietuviai perka mersedesus?
A.Variakojo teigimu, tikrai nesaugu neturėti investicijų ar nekaupti senatvei. „Netikiu, kad galėsiu gauti iš „Sodros“ pensiją. Juk labai smarkiai sumažės dirbančių žmonių, jei dabar turime du, kuris išlaiko vieną, ši proporcija virs atvirkščia – vienas turės išlaikyti du. Ar norės tas vienas juos išlaikyti, ar nepabėgs į užsienį?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pridūrė, kad vis dar esama šiokių tokių socialinių ir mąstymo skirtumo tarp mūsų ir kitų Europos šalių.
„Jei vokietis atvažiuoja mersedesu, jis tikrai turtingas. Kodėl? Nes jis mersedesą pirks tada, kai bus sukaupęs savo pensinį fondą, vaikus išleidęs į mokslus, kai turi namą, o lietuvis perka mersedesą apskritai neturėdamas jokio turto“, – sakė A.Variakojis.
Investuoti 1000 litų?
Į klausimą, ar, pavyzdžiui, tūkstantis litų yra suma, kurią jau galima kur nors investuoti, pašnekovas atsakė: „Vienareikšmiškai negaliu atsakyti. Reikia atsižvelgti į efektyvumą. Jei jūs šiuos pinigus laikysite banke, gausite keliolika litų per metus. Jei kalbama apie investavimą tiesiogine to žodžio prasme, svarstyčiau, ar tikrai verta investuoti tūkstantį litų, kai reikia sudarinėti sutartį su vertybinių popierių birža ir pan. Ar laikas nėra brangesnis, o ir tūkstantis litų yra tam mažoka suma.“
Anot pašnekovo, tūkstantį litų verta padėti į fondą ar pridėti prie kito tūkstančio litų, kuris investuotas prieš mėnesį ar metus – tai bus kur kas sėkmingesnis žingsnis.
„Tam, kuris uždirba daug ir jo laikas kainuoja brangiai, vargu ar apsimoka investuoti 3–4 tūkstančius litų, bet žmogui, kuriam tai dideli pinigai, tikrai verta juos atsidėti taupyti ir dar gauti procentus. Ko labiausiai nepaisome savo gyvenime – tų 10–20 litų, kurie tiesiog išslysta iš rankų, bet štai uždirbti po litą ar penkis yra sunkiau“, – sakė pašnekovas.
