Šiuo metu, kai tarptautinės politikos skersvėjai ūžauja Lietuvos ūkininkų sandėliuose, įvairios partijos nepraleidžia progos pašnekėti apie žemdirbių vargus. Tarp jų – ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios narys europarlamentaras Bronis Ropė į vyriausybę sukvietė įvairių žinybų atstovus aptari, kokias viltis sieti su maisto produktų eksportu, o kokias – numarinti.
Tačiau net ir politikų įžvalgos kartais gali priblokšti. „Ne Rusijos embargas šiuo metu smaugia kaimą“, - kirto „Agrokoncerno“ prezidentas Ramūnas Karbauskis. Jis įsitikinęs, kad Lietuvos žemės ūkis gali išgyventi ir be Rusijos. Nes embargas – „smulkmena“ palyginti su tais sunkumais, kuriuos šiuo metu tenka įveikti ūkininkams.
Grūdai vėl maitina
„Didysis pajamų žemės ūkio sektoriuje balansas ne toks ir blogas. Grūdai – pagrindinis eksporto produktas. Jokių sunkumų juos parduodant pastaruoju metu nėra – jų poreikis pasaulio rinkose nedingo, supirkimo kainos šiuo metu kyla“, - kalbėjo R.Karbauskis.
Gyvulininkystė? Pasak R.Karbauskio, šiuo metu visi – ir karvių maitinami ūkininkai, ir pieno perdirbėjai - patiria nuostolių.
„Ne tik mažos pieno supirkimo kainos, bet ir afrikinis kiaulių maras ypač smarkiai kirto ūkiams tuose regionuose, kur augalininkystė nėra stipri, nes juose žemės – prastos.
Tačiau Vidurio Lietuvoje ūkiai visą dėmesį sutelkė į augalininkystę. Tad jei ten esantys pieno ūkiai šiuo metu ir yra nuostolingi ar bent jau šiaip ne taip suduria galą su galu, grūdai viską kompensuoja“, - sakė koncerno vadovas.
Be to, yra ir dar viena nenutrūkusi prekybos su Rusija gija. Tai – trąšos. Jas Rusija kuo ramiausiai eksportuoja į Lietuvą bei kitas ES valstybes.
„Tad ir pati Rusija nenori prarasti užsakovų, kartu – ir pajamų. Jei rusai neeksportuotų savo trąšų, ir mums jos smarkokai pabrangtų. Tačiau šioje vietoje problemos neegzistuoja.
Didžiausias sunkumas - tuoj kaime nebebus kam dirbti“, - kirto R.Karbauskis.
Specialistų krizė
„Žmonės, dirbantys kaime, sensta. Jaunimas iš jo jau išbėgo. Net ir mūsų pastangos padidinti stojančiųjų studijuoti žemės ūkio specialybių anaiptol ne visada duoda vaisių.
Mechanizatorių, melžimo operatorių rengimą ištiko absoliuti krizė. Jei jau šnekame apie šviesią Lietuvos ateitį, būtina smarkiai padidinti ne tik žemės ūkio gamybą, bet ir prisikviesti galinčių dirbti žmonių“, - sakė R.Karbauskis.
Jo teigimu, jei po dešimties metų situacija nepasikeis, žemės ūkį ištiks ledynmetis.
„Už kombaino vairo pasodinti šiuo metu dar turime ką, bet tiems žmonėms jau per 60 metų. Ir Rusijos embargas čia niekuo dėtas. Visa blogybė - prastas kaimo įvaizdis. Užuot jame dirbę, žmonės bėga iš Lietuvos“, - kirto „Agrokoncerno“ vadovas.
O ar jaunų žmonių neįmanoma prie kaimo „pririšti“ geromis algomis? Kiek jie gali uždirbti kad ir jo koncerne?
„Problema – ne algos. Vidutiniškai mechanizatoriai pas mus uždirba apie porą tūkstančių litų per mėnesį: vasarą – dvigubai-trigubai daugiau, žiemą – mažiau.
Bėda, kad jauni žmonės apskritai nė nežiūri į kaimą. Tai – ir mūsų visų, ir švietimo sistemos problema. Nes kaimas nuolat žeminamas kartojant, kad jis „miršta“, kad „prasigėrė“, kad nusigyveno. Visa tai įteigiama jauniems žmonėms“, - nuostatų užuolaidas praskleidė R.Karbauskis.
Žmonės dairosi darbo svetur, nors, anot pašnekovo, Lietuvoje mechanizatorių algos nė kiek ne mažesnės nei Anglijoje. Apskritai iš 1500 koncerno darbuotojų dar niekas nėra emigravęs.
„Tačiau kituose Lietuvos regionuose – prastesnė padėtis. Jaunimas išsižada Lietuvos, nors nei Anglijoje žemę aria, kur mechanizatorių algos maždaug tos pačios, nei Lietuvoje tai nori daryti. Užuot emigravęs, geriau jau iš Žemaitijos ar Zarasų atvažiuotų dirbti į Vidurio Lietuvą“, - užsiminė R.Karbauskis.
Paviliojo „Naisių vasara“?
Tiesa, A.Stulginskio universitete į Agronomijos fakultetą šiais mokslo metais stojo 40 proc. daugiau jaunuolių nei pernai.
„Kartą užsukau į pirmakursių auditoriją ir paklausiu, kas iš jų šiemet žiūrėjo serialą „Naisių vasara“. Pasirodo, visi.
Pats esu jo scenarijaus autorius. Ne šiaip sau seriale šmėsčioja keturi agronomai. Jie visada gražiai apsirengę, gerais automobiliais važinėja.
Štai ką reiškia geras įvaizdis - jaunus žmones tai ir užkabino. Įvairios pasaulio valstybės užsako net specialius filmus tam tikroms specialybėms populiarinti“, - patikino R.Karbauskis.
Bepigu „Karbauskiui“?
„Bepigu tiems, kurie dirba pas kokius nors „Karbauskius“. Kiti ūkininkai darbuotojams, kurių nusisamdo, prastai moka. Žmonės bėga iš Lietuvos, nes negali užsidirbti“, - kirto iš Širvintų rajono kilęs Pranas.
Jis pats gyvena Vilniuje, bet artimieji, anot Prano, tebevargsta kaime.
„Vienas iš giminaičių turi ūkį Kauno rajone, didelį, stiprų. Jis ir moka gerą atlyginimą žmonėms, kuriuos surinko iš visų aplinkinių kaimų. Daugiu nei 2000 litų per mėnesį jie užsidirba. Ir pats ūkininkas turi iš ko pasirinkti – visus girtuoklius ir vagis seniai lauk išvijo.
Tačiau Širvintose, kaip ir kituose atokesniuose rajonuose – blogai. Žmonės griebiasi darbo, bet kai darbdaviai, geriausiu atveju, pakiša „minimumą“, pasipusto padus“.
Pasak Prano, pakanka keliu iš Vilniaus, per Molėtus patraukti link Utenos, iš jos – dar į Zarasus, kad suvoktum, kas ir kaip gyvena Lietuvoje.
„Abiejose kelio pusėse – dirvonuojamos žemės. Vasarą nepamatysit nė vieno gyvulėlio, nors namai ir gražūs stovi.
Žolė želia iki pažastų, bet ten gyvenantys žmonės aiškina, kad dirbti žemės – neverta. Juk gauna išmokų vien už tai, kad nukerta kartą metuose pievose smilgas. Argi tokia turi būti kaimo politika?“ - suabejojo Pranas.
Sekite verslo naujienas mūsų FB puslapyje.
