„Mes matome, kad lūkesčiai, užsienio ekonominė aplinka yra suprastėjusi, tačiau Lietuvos ekonomika ir toliau, prognozuojame, augs, tiesa, - kiek lėčiau negu, kad prognozavome pavasarį. Kita vertus, infliacija lieka maža, ir įvedus eurą pajamos ir toliau augs. Ir jos augs kur kas greičiau nei auga bendras kainų ir paslaugų lygis Lietuvoje. Vadinasi, realios disponuojamos pajamos yra didėjančios“, - teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Anot Lietuvos banko, kitąmet šalies ekonomika turėtų augti 3,1 proc., o ne 3,3 proc., kaip kad buvo prognozuota rugsėjį. Vidutinės metinės infliacijos prognozė 2015 m., palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, sumažinta 0,3 proc. punkto - iki 0,9 proc.
Prognozuojama, kad kitąmet vartojimas didės 3,6 proc. (tiek pat prognozuota rugsėjį), o nedarbo lygis sumažės iki 9,7 proc. (rugsėjo prognozė - 9,9 proc.).
Kaip aiškino Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, šiuo laikotarpiu ekonomikos augimą lėmė eksportas, tačiau palaipsniui, didėjant aktyvumui, samdai, mažėjant nedarbui, augant darbo užmokesčiui įsijungia ir vidaus paklausa.
„Šiuo metu privatus vartojimas yra bene pagrindinis veiksnys, kodėl fiksuojamas ekonomikos augimas. Panašaus ekonomikos augimo modelio tikimės ir ateityje“,- sakė G. Šimkus.
Eksporto srityje, kuris yra apibrėžiamas, kaip mūsų ekonomikos augimo katalizatorius, prognozės kiek prastesnės. Prekių ir paslaugų eksporto augimo 2015 m. prognozė, palyginti su rudens prognozėmis, sumažinta 0,9 procentinio punkto - iki 4,4 procento.
Viena iš priežasčių, kodėl yra numatoma lėtesnio, nei prognozuota, eksporto kilimo rizika yra susijusi su ūkio raidos perspektyva euro zonoje.
„Deja, euro zonos augimas šiais metais šiek tiek nuvylė eksporto, investicijų srityse. Didžiųjų euro zonos ekonomikos flagmanų - Italijos, Vokietijos, Prancūzijos šiais metais buvo kiek mažesnis negu tikėtasi anksčiau. Kaimyninėse valstybėse - Latvijoje, Estijoje augimas yra spartus, tačiau geopolitinės rizikos įtakoja tų šalių ekonomikas labai panašiai“, - sakė G. Šimkus.
Ne šviesiomis spalvomis yra piešiama ir eksporto į Rusiją perspektyva. Tai yra aiškinama tuo, kad šios šalies ekonomikos plėtra kitiems metams prastėja ne mėnesiais, o savaitėmis.
„Jeigu visai dar neseniai dar buvo prognozuojamas šiek tiek teigiamas augimas 2015 m., tai dabar buvo galima matyti, kad tarptautinės institucijos pradeda prognozuoti netgi recesiją kitiems metams Rusijos ekonomikai“, - atkreipė dėmesį G. Šimkus.
Tai yra aktualu tam verslui, kuriam Rusija nepritaikė apribojimų. „Beveik 17 proc. viso mūsų šalies eksporto yra neapribota tų sankcijų ir dėl prastesnio ekonomikos augimo Rusijoje, ši eksporto dalis susiduria su rizikomis“, - sakė G. Šimkus.
Kita vertus, pasak Lietuvos banko eksperto, 4 proc. jau yra apriboti taikomų Rusijos embargo, iš jų, kas sudaro maždaug 3 mlrd. litų, apie ketvirtadalį sudaro lietuviškos kilmės prekės ir didžioji dalis jų yra pieno ir maisto produktai. Šios pramonės šakos yra labiausiai paveiktos Rusijos sankcijų.
„Trys ketvirtadaliai apriboto Lietuvos eksporto į Rusiją yra reeksportas, šioje vietoje mūsų transporto sektorius vaidina labai svarbų vaidmenį pergabenant šias prekes į Rusijos teritoriją. Todėl Rusijos sankcijos taip pat veikia ir transporto sektorių“, - sakė G. Šimkus.
Pasak Lietuvos banko eksperto, maisto produktų eksportas į Rusiją krito kone perpus, ir didžioji dalis to - pieno produktų ir maisto pramonės produktai.
„Kita vertus, ne visiems maisto produktams yra pritaikytas Rusijos embargas. Tokie apribojimai, pavyzdžiui, negalioja alkoholiniams gėrimams, tabakui, žuvies produktams, konditerijos produktams“, - atkreipė dėmesį G. Šimkus.
Kalbėdamas apie labiausiai Rusijos embargo paveiktas sritis, Lietuvos banko ekspertas pažymėjo, kad ūgtelėjo prekyba su NVS šalimis - Baltarusija, Ukraina. Tas augimas nekompensuoja tų praradimų, kurie yra patirti Rusijos rinkoje.
„ ES šalys išlieka pagrindinės pieno ir maisto produktų eksporto kryptys. Kita vertus, Rusijos embargas paveikė ir tas šalis, todėl tose rinkose yra susiduriama su išaugusia konkurencija ir prekybos apimtys maisto ir pieno produktais su ES šalimis yra šiek tiek mažėjančios“, - sakė G. Šimkus.
Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad naujų nišų paieška šiek tiek užtruks.
„Tačiau tai, kokias žinutes gauname, kad Lietuvos verslas aktyviai ieško ryšių užsienyje ir ne tik su tradicinėmis kryptimis, bet ir žvalgosi ir Azijos, ir į Afrikos rinkas“, - teigė G. Šimkus.
Jo vertinimu, Vyriausybės pagalba verslo atstovams galėtų smarkiai prisidėti prie eksporto plėtros.
„Verta paminėti Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimus, kurie išplečia galimybes Lietuvos mėsos produktų gamintojams eksportuoti į valstybes, į kurias iki šiol nebuvo eksportuojama“, - sakė G. Šimkus.
