Keturių hektarų miško savininkas Vytautas Karaciejus jau kelinti metai neišeina iš teismų. Teisybės paieškoms suplojęs apie 30 tūkst. litų žmogus bylinėjimosi pabaigos dar nemato.
Beveik 12 hektarų šalia Matuizų įsikūrusiame Barčių kaime esantį mišką valdė giminaičiai. Viena iš jų – Ramunė Kazlauskienė prieš ketvertą metų nusprendė savo turimą hektarą miško parduoti.
V.Karaciejus įsitikinęs, kad pardavėjai „pagelbėjo“ Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir miško kirtėjas – bendrovės „AVA Group“ vadovas Arnoldas Bondzinskas.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnai 2011 metų pavasarį vieną po kito neteisėtai išdavė leidimus kirsti dalį visiems bendraturčiams priklausančio miško.
Išpjauti kone 3 hektarai, kurių vertė, nepriklausomų ekspertų apskaičiavimais, siekia 135 tūkst. litų.
Pažymoje – mirę žmonės
Pirmąjį leidimą pasirašė šios agentūros vyresnysis specialistas Antanas Krušniauskas, kitą, leidžiantį atlikti papildomą kirtimą, – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Juozas Mockevičius.
Apie būsimą kirtimą žinojo tik R.Kazlauskienė. Jai užteko pateikti seną, jau negaliojančią pažymą, kurioje nurodyti visai kiti miško savininkai. Tarp jų – net ir seniai mirę.
„Kadangi reikėjo pažymos, kad visi miško savininkai sutinka parduoti mišką, ji netrukus atsirado. Negrabiai sufabrikuota, nes joje keli pasirašę asmenys yra mirę, dviejų asmenų asmens kodai – tokie pat.
Varėnos gamtos apsaugos agentūra netgi atliko miško projektą, kurio iki tol nebuvo, ir išdavė leidimą kirsti. Mes nesiruošėme pardavinėti miško, nežinojome, kad toks sandoris daromas“, – pasakojo nukentėjusieji V. ir Aurelija Karaciejai.
Pašnekovams vėliau R.Kazlauskienė paaiškino, kad ji jokių pažymų nepristatinėjusi – viską už ją tvarkė miško kirtėjas A.Bondzinskas. Net leidime kirsti mišką šalia savininkės pavardės buvo nurodytas ne jos, bet kirtėjo telefono numeris.
Prireikė medikų pagalbos
Sužinoję, kad iškirsta dalis giminės miško, nukentėjusieji iškvietė nepriklausomus ekspertus, kreipėsi į Alytaus apskrities policiją.
„Vagys iš esmės atliko sanitarinį miško valymą. Vietoj brandaus eglyno palikta visiškai bevertė laukymė“, – pasakojo Karaciejai.
Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjai įtariamųjų nenustatė – tyrimas nutrauktas.
Išgirdusiam tokią žinią V.Karaciejui teko kviestis medikus. Ilgai nelaukdama šeima kreipėsi į vieną garsią šalies advokatę.
Kauno apygardos teismas patenkino ieškovų skundą ir priteisė 123 tūkst. litų žalai už neteisėtai iškirstą mišką ir 15 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apskundė Kauno apygardos teismo nutartį. „Agentūros direktorius Česlovas Meržvinskas, puikiai matydamas savo darbuotojų padarytus pažeidimus, juos gina.
Neva jie neatsako už tai, kas papildomai iškirsta, nes agentūra nedavusi leidimo“, – piktinosi V. ir A.Karaciejai.
Mėgino tartis gražiuoju
Praėjo jau trejetas metų, tad savininkai pagal įstatymą privalo iškirstą mišką atsodinti. Vienam hektarui reikia apie 2 tūkst. litų. „Mes neturime tam lėšų – visas santaupas surijo teismai“, – sakė nukentėjusieji.
Pašnekovai neslėpė, kad mėginta su jais susitarti gražiuoju: „Į susitikimą atvyko kirtėjas ir projekto autorius Renatas Gylis, bet mums pasiūlė tokią mažą sumą, kad net į kalbas nesileidome.“
Miško kirtėjas, bendrovės „AVA Group“ savininkas A.Bondzinskas iš pradžių teigė šią istoriją pirmą kartą girdintis.
„Praėjo daug laiko, negaliu būti už tą mišką atsakingas visą gyvenimą“, – „Lietuvos rytui“ aiškino jis.
Bet vėliau vyras ėmė pasakoti minėtą mišką kirtęs atsižvelgdamas į miškotvarkos projektą. „Iškirtome tik apie 10–15 kubinių metrų, o kas įvyko po to – negaliu atsakyti.
Juk leidimas galiojo visus metus. Mūsų kaltės jokios čia nėra“, – aiškino A.Bondzinskas.
Kitur – panaši istorija
Tame pačiame Varėnos rajone pagal panašų scenarijų iškirsti ir kitiems savininkams priklausantys miškai.
2012 metų gegužę bendrovė „Vytkerta“ nušniojo nemažą plotą kitam savininkui priklausančių medžių. Vėliau kirtėjai aiškinosi, kad juos suklaidino miškotvarkininkų projektas, kuriame buvo neteisingai pažymėtos ribos.
Alfonsas Klimonis, atvykęs į savo mišką, griebėsi už galvos – buvo likę tik kelmai. Išpjautos 199 pušys, 19 beržų, 8 eglės.
„Vytkertos“ savininkai, sužinoję, kad miško savininkas kreipėsi į policiją, mėgino susitarti. Už iškirstus medžius pasiūlė atvežti savivartį malkų.
Paprastam dzūkui A.Klimoniui kol kas teisybės rasti nepavyko – jis tiesiog neturi pinigų advokatui sumokėti.
„Pirmiausia policija ir prokuratūra pasakė, kad jokio kriminalo nebuvo. Turėjau advokatą, bet jam reikėjo mokėti, o aš pinigų neturiu“, – sakė pusamžis vyras.
Vagystę A.Klimonis pastebėjo dar tuomet, kai malkos nebuvo išvežtos. Anot jo, policija nieko nedarė.
„Net pareiškimo nenorėjo priimti, neva jiems darbo valandos jau baigėsi. Savi jie ten visi“, – ranka numojo dzūkas.
Negalutiniais duomenimis, miško savininkui padaryta žala gali siekti apie 20 tūkst. litų.
Metė girininko pareigas
A.Klimoniui priklausantį mišką su sūnumi iškirto buvęs ilgametis Glūko girininkijos girininkas Vytas Važgys. Pasak pašnekovų, šis žmogus ne kartą įtartas miško vagystėmis, tačiau sėkmingai išsisuko.
Aplinkiniai iki šiol pasakoja, kad V.Važgys ypač pralobo po 2010 metų škvalo – per dvejus metus Glūko kaime pasistatė du namus, Vilniuje vaikams nupirko butus.
Iš darbo girininkijoje prieš porą metų pasitraukė savo noru, nes dėl netvarkos ir vagysčių tvarkant škvalo nusiaubtus miškus jam grėsė rimti nemalonumai.
V.Važgys 2012 metais kartu su sūnumi Vaidu įkūrė įmonę „Vytkerta“.
„Jie renkasi žmones, kurie gyvena Kaune ar Vilniuje, o čia turi gabaliuką miško. Arba kaimo žmones – vienišus senukus. Buvęs girininkas žino, kaip ir kokius dokumentus sutvarkyti. Naudojasi bejėgiais žmonėmis, kurie negali nieko padaryti. Tai – vietiniai karaliukai, kurių Varėna jau bijo“, – pasakojo į redakciją atvykęs dar vienas pašnekovas.
Pats surado vagis
Varėniškio Stasio Norkūno miške vagys pasidarbavo paskutinę 2012-ųjų dieną. Iš liudininkų sužinojęs, kad jo miške darbuojasi kirtėjai, o šalia sukinėjasi V.Važgio sūnaus visureigis, S.Norkūnas iš karto iškvietė policininkus ir nuskubėjo gelbėti savo turto.
„Rupūs miltai, juk ir vagys žinomi... Pats juos suieškojau, bet policija atsisakė tirti. Gavau atsakymą, kad vagys nenustatyti“, – piktinosi pašnekovas.
Liudininkai rodė mašinų vėžes, kurios galėjo padėti pareigūnams tiriant bylą, nurodė ir žmones, kurie važiavo į kertamą mišką. Policija užsirašė liudininkų telefono numerius, bet taip ir neapklausė.
Skundžia pavyduoliai?
„Vytkertos“ savininkas V.Važgys neigė neteisėtai įsisukęs į privačius Varėnos rajono gyventojų miškus: „Pirmąkart girdžiu. Mes kertame daug kur, nes toks mūsų darbas.“
Anot jo, nukentėjęs A.Klimonis tiesiog yra piktas žmogus, nežinojęs savo sklypo ribos.
„Mes iškirtome tik bendraturčių mišką, o jo ribos neperžengėme. Jau nagrinėjo visa tai ir Miškų kontrolės skyrius, ir policija, ir prokuratūra, paskui nutraukusi ikiteisminį tyrimą“, – aiškino buvęs girininkas.
Jis dievagojosi nepraturtėjęs nei per škvalą, nei vėliau: „Čia tik iš pavydo žmonės kalba.“
Naivūs pasiteisinimai
Neseniai „Lietuvos rytas“ aprašė dar vieną panašų atvejį. Varėnos rajone, Diržamenių kaime, gyvenantis Edmundas Zalieckas jau ketvertą metų laukia, kada bus atlyginta žala už itin įžūliai iškirstą brandų mišką.
Kirtėjų pasiteisinimai naivūs: buvo supainioti dviejų sklypų kadastro numeriai, nes remtasi ne popieriniais dokumentais, o elektronine versija.
Tačiau specialistai teigė, kad neįmanoma supainioti dviejų skirtingo dydžio ir vienas nuo kito pusantro kilometro nutolusių miško plotų.
Be to, joks valdininkas neturėjo teisės rengti miško kirtimo projekto, kai nepateiktas patvirtintas žemės valdos planas ir nuosavybės pažymėjimas. Būtent to ir nebuvo padaryta.
Keturis hektarus svetimo miško išguldęs Audrius Narbutas – bendrovės „Miško turtas“ direktorius. Kirtimo projektą parengė Arūnas Grikšas, o leidimą pasirašė tuometis Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos agentūros specialistas Algis Dusevičius.
Iš tiesų verslininkas A.Narbutas buvo gavęs teisę išsikirsti kitą, vos 2,9 hektaro sklypą, kuriame mediena buvo prastesnė.
Norinčio uždirbti verslininko nesustabdė nė tai, kad sklypo savininko sūnus televizijos operatorius Gediminas Zalieckas įspėjo, kad darbininkai verčia svetimą mišką.
Operatoriui pavyko nufilmuoti, kaip naikinamas miškas. Ši byla jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą, tačiau sprendimas iki šiol nėra paskelbtas.
Policija moka tiktai skėsčioti rankomis
Mindaugas Gustas
Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas
„Kaubojų laikai, kai plėšikauta iš peties, jau pasibaigę, tačiau netinkamais įstatymais pasinaudojama ir dabar. Jie tokie blogi, kad vagystę be galo sunku įrodyti.
Net jeigu ir rastumėte tuos niekdarius, jei nebuvo nufilmuota vagystė, teisme juos prikirpti būtų labai nelengva.
Antai E.Zaliecko atveju sugebėta net kadastrinį numerį supainioti. Matomos akivaizdžios klaidos, kurias padarė ir tie, kurie derino projektą, ir tie, kurie pirko mišką. Mano nuomone, teismas turėjo lengvai priteisti atlyginti žalą. Tačiau žmogus iki šios dienos vargsta.
Pamačius, kad miškas išvogtas, pirmiausia reikia kreiptis ne į gamtos apsaugos pareigūnus, o į policiją. Negalima leisti policininkams vieniems važiuoti tirti, reikia čiupti juos už pakarpos – ir į mišką. Reikia rodyti kelmus, fotografuoti, filmuoti.
Pats susidūriau su tokiu atveju. Policija – tik registratoriai, o kaip tyrėjai – visiškas nulis. Jie netikrina nei telefono išklotinių, nei kas toje vietoje dirbo. Mes surandame pavardes, pasakome, kas tai galėjo padaryti. Bet jie net nesiteikia tirti.
Netgi jei matai, kad neseniai krauta mediena, kad yra likę mašinos įspaudai, policijai tai nėra įrodymas. Tai ką apie tokią teisėtvarką kalbėti? Todėl žmonėms ir nepavyksta rasti teisybės.
Dalis miškų savininkų nežino savo teisių ir nespėja susirinkti įrodymų, o kiti tuo ir pasinaudoja. Vagystės paprastai daromos gūdumose. Ten, kur žmonės mažai lankosi, kur sunku privažiuoti.
Vogti yra paprasta. Galima, tarkime, turėti oficialų leidimą kirsti mišką Veisiejuose, o miškas vagiamas Varėnoje.
Užtenka išvažiuoti į bendrojo naudojimo vieškelį, bent 500 metrų nuo nusikaltimo vietos, ir viskas. Jeigu nesate nufilmavę, kaip jie kraunasi jūsų mišką, jie pakiš oficialų leidimą, kad važiuoja per Varėną į Lenkiją.“
