Valstybinė loterija: inspekcijai – čekis, man – automobilis

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį informavo, kad Mokesčių inspekcija netradiciniu būdu kovos su šešėliu. Nuo kitų metų ketinama pasitelkti Portugalijos, Slovakijos, Maltos patirtį ir organizuoti čekių loterijas. Taip ketinama iš šešėlio traukti milijardus.

Prie kasų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prie kasų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eugenija Grižibauskienė

Dec 15, 2014, 2:26 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 3:46 AM

Pasak ministro pirmininko, čekių loterijos projektas įtrauktas į naująjį išmaniojo mokesčių administravimo paketą.

„Čekių loterijos sistema palaipsniui bus pradėta įgyvendinti nuo ateinančių metų. Tai bus viena priemonių, taikomų žmonėms, kurie pirks prekes arba naudosis tam tikromis paslaugomis. Jie turės būti suinteresuoti išsiimti čekį, kad galėyų dalyvauti loterijoje. Tikimės, kad čekių loterija bus pradėta 2015 metų pabaigoje ar 2016-ųjų pradžioje“, – sakė A.Butkevičius.

Patrauklus prizas

Čekių loterijos esmė paprasta – gyventojai renka kasos aparatų čekius, kurie dalyvauja Mokesčių inspekcijos organizuojamoje loterijoje. Svarstoma, kad loterijoje galėtų būti naudojami ne visi čekiai, o tik tie, kuriuos gyventojas gauna iš didesnio šešėlio zonų, pavyzdžiui, taksi, kavinių ar turgaviečių. Dalyvauti loterijoje motyvuotų patrauklus prizas.

Pavyzdžiui, Portugalijoje kas savaitę lošiamas automobilis. Pirkėjai tuomet suinteresuoti prašyti kasos čekių, pardavėjai išdavę čekius privalo apskaityti pajamas ir mokėti pridėtinės vertės bei pelno mokestį.

Administravimas gali kainuoti daugiau

„Toks mokesčių administravimo funkcijos perleidimas patiems gyventojams, ir dar žaidimo forma, iš pirmo žvilgsnio atrodo gana patrauklus. Vis dėlto iš tokius žaidimus žaidžiančių šalių sklinda ir nerimo balsai.

Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliekamas šešėlio tyrimas, neapskaitytos pajamos, tai yra tas šešėlis, kurį ketinama pričiupti pasitelkus loteriją, sudaro apie penktadalį viso šešėlio – 22 procentus. Dalis nėra maža, tačiau nei kontrabandai, sudarančiai 33 procentus šešėlio, nei 26 procentams mokamų atlyginimų vokeliuose loterija niekaip neturi įtakos. Taigi, svarbu, kad loterijos administravimas neviršytų jos naudos, o tokia grėsme tikrai labai reali“, – svarstė ekonomistė Rūta Vainienė.

Anot jos, loterijos administravimas gali kainuoti kur kas daugiau nei patrauklioji jos dalis, tai yra prizai. Valdžia mokėjo už interneto puslapį, administravimą, viešinimą. Itin didelė našta teko pardavėjams. Mat jiems reikia registruoti kiekvieną čekį, nurodant pirkėjo identifikacijos numerį. O tai jau – milžiniškas neatlyginamo darbo krūvis, kuris tenka ne tik tiems, kurie neduodavo čekių, bet visiems, kurių čekiai dalyvauja loterijoje.

„Beje, ir patys prizai Portugalijoje sukėlė abejonių. Kilo klausimų, ar tai nėra dar vienas „valdiško verslo“ atvejis, kai sukuriama dirbtinė rinka tam tikrų automobilių pardavėjams. Piktintasi, kaip pasirinktas prizas, kodėl būtent automobilis, o ne kokia kelionė ir panašiai“, – teigė nepriklausoma ekspertė.

Pasak ekonomistės, loterija labai gerai atspindi valdžios suvokimą apie šešėlį, neva sukurs motyvaciją reikalauti čekių, mažins šešėlį.

„Tikrosios šešėlio priežastys, tai yra per aukšti mokesčiai, lieka antrame plane ir tikimybė, kad šešėlio paskatos bus sumažintos, nykstamai mažėja“, – svarstė pašnekovė.

Mažiau galimybių gauti neapskaitytų pinigų  „vokeliams“

Pasak Mokesčių inspekcijos atsakingų asmenų, pagrindinis loterijų ar kitų priemonių, skatinančių reikalauti kvitų, tikslas – didesnis pajamų apskaitymas: klientas reikalauja kvito, o pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo jį išduoti, tai apskaitydamas daugiau įvykusių sandorių ir gautų pajamų.

„O vokeliai yra mokami būtent iš įmonės neapskaitytų pajamų. Taigi, mažiau neapskaitytų pajamų dėl loterijų – mažiau galimybių gauti neapskaitytų pinigų  „vokeliams“", - teigė inspekcijos atstovai.

Mokesčių inspekcija fiksuos visus pirkinius

Kalbėdamas apie išmaniosios mokesčių administravimo sistemos veikimo principus, premjeras A.Butkevičius pabrėžė, kad visa informacija apie įsigytą ar parduotą prekę atkeliaus į Mokesčių inspekcijos duomenų bazę.

„Visa informacija apie žmogaus ar įmonės, kuri užsiima verslu, įsigytas prekes Lietuvos ar užsienio rinkoje jau pirkimo metu bus perduodama į Mokesčių inspekcijos duomenų bazę. Kai toji prekė bus parduota, informacija taip pat pasieks Mokesčių inspekciją.

Tai reiškia, kad palaipsniui bus centralizuotas visų prekių ir paslaugų judėjimas Lietuvoje ar už Lietuvos ribų.

Net jei prekės įsigytos Jungtinėse Valstijose ir dar neatkeliavusios iki Lietuvos, informacija apie jas jau bus Mokesčių inspekcijos duomenų bazėje“, – sakė A.Butkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.