Derėdamasis su ES Taryba, Europos Parlamentas nuosekliai siekė,
kad ES apmokėtų jos finansuojamų projektų sąskaitas, būtų sukurtas
planas laipsniškai sumažinti neapmokėtų sąskaitų dalį, kuri šiemet
pasiekė 25 mlrd. eurų, o ES finansavimas būtų sutelktas į
prioritetines sritis.
EP derybininkams pavyko pasiekti, kad neatidėliotinoms šių metų
ES biudžeto skoloms apmokėti būtų skirta 4,25 mlrd. eurų. EP nariai
siekė, kad šiam tikslui būtų panaudotos papildomos 8,88 mlrd. eurų
pajamos iš baudų, kurias turėjo sumokėti ES konkurencijos įstatymus
pažeidusios įmonės. Tačiau ES Taryba sutiko panaudoti tik 3,53
mlrd. eurų skoloms tiesiogiai apmokėti, o likusią lėšų dalį
nuspręsta grąžinti ES valstybėms. Europos Komisija įpareigota
parengti laipsnišką neapmokėtų sąskaitų sumažinimo planą bei
ateityje nustatyti tvarią skolų ribą.
Europos Parlamentas sugebėjo pasiekti, kad 2015 m. ES biudžeto
įsipareigojimams būtų skirta 0,5 mlrd. eurų daugiau nei siūlė ES
Taryba. EP dėka 45 mln. eurų daugiau skirta ES mokslinių tyrimų
programai „Horizontas 2020“, o 16 mln. eurų daugiau - studentų ir
jaunimo mainų programai „Erasmus+“. ES užsienio politikos biudžetas
padidės 32 mln. eurų. Daugiau lėšų skirta ir ES bankų priežiūros
institucijai bei sienų apsaugos agentūrai FRONTEX.
2015 m. ES biudžetui pritarė 443 EP nariai, nepritarė - 250, o
susilaikė - 7. Palyginti su šiais metais, jis bus 2 proc. didesnis
įsipareigojimų srityje ir 1 proc. - mokėjimų srityje. Metinis
Europos Sąjungos biudžetas, kurį kartu tvirtina ES Taryba ir
Europos Parlamentas, sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc. ES BVP.
88 proc. šio biudžeto lėšų išleidžiama ES valstybėse, 6 proc. -
užsienio valstybėse, o likusieji 6 proc. - ES institucijoms
išlaikyti.