Derėdamasis su ES Taryba, Europos Parlamentas nuosekliai siekė, kad ES apmokėtų jos finansuojamų projektų sąskaitas, būtų sukurtas planas laipsniškai sumažinti neapmokėtų sąskaitų dalį, kuri šiemet pasiekė 25 mlrd. eurų, o ES finansavimas būtų sutelktas į prioritetines sritis.
EP derybininkams pavyko pasiekti, kad neatidėliotinoms šių metų ES biudžeto skoloms apmokėti būtų skirta 4,25 mlrd. eurų. EP nariai siekė, kad šiam tikslui būtų panaudotos papildomos 8,88 mlrd. eurų pajamos iš baudų, kurias turėjo sumokėti ES konkurencijos įstatymus pažeidusios įmonės. Tačiau ES Taryba sutiko panaudoti tik 3,53 mlrd. eurų skoloms tiesiogiai apmokėti, o likusią lėšų dalį nuspręsta grąžinti ES valstybėms. Europos Komisija įpareigota parengti laipsnišką neapmokėtų sąskaitų sumažinimo planą bei ateityje nustatyti tvarią skolų ribą.
Europos Parlamentas sugebėjo pasiekti, kad 2015 m. ES biudžeto įsipareigojimams būtų skirta 0,5 mlrd. eurų daugiau nei siūlė ES Taryba. EP dėka 45 mln. eurų daugiau skirta ES mokslinių tyrimų programai „Horizontas 2020“, o 16 mln. eurų daugiau - studentų ir jaunimo mainų programai „Erasmus+“. ES užsienio politikos biudžetas padidės 32 mln. eurų. Daugiau lėšų skirta ir ES bankų priežiūros institucijai bei sienų apsaugos agentūrai FRONTEX.
2015 m. ES biudžetui pritarė 443 EP nariai, nepritarė - 250, o susilaikė - 7. Palyginti su šiais metais, jis bus 2 proc. didesnis įsipareigojimų srityje ir 1 proc. - mokėjimų srityje. Metinis Europos Sąjungos biudžetas, kurį kartu tvirtina ES Taryba ir Europos Parlamentas, sudaro šiek tiek daugiau nei 1 proc. ES BVP. 88 proc. šio biudžeto lėšų išleidžiama ES valstybėse, 6 proc. - užsienio valstybėse, o likusieji 6 proc. - ES institucijoms išlaikyti.
