Šio banko analitikai mano, kad šįmet ūkis sulėtės iki 2,9 proc., o 2015 metais – iki 2,7 proc. Tačiau bent jau šįmet ekonomikos augimas Lietuvoje bus didžiausias Baltijos šalyse.
Lietuvos ekonomika įžengė į tokią raidos stadiją, kuomet nuosaiki BVP plėtra nėra savaime suprantama ir garantuota, teigia SEB banko analitikai naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje.
Verslininkams pavyktų kur kas lengviau įveikti Rusijos nuosmukio ir sankcijų pasekmes, jeigu euro zonos ekonomika stovėtų ant tvirtų pamatų, tačiau taip nėra. Lietuva netrukus turės naująją valiutą eurą, tačiau per pirmuosius savo gyvavimo metus ji nespės atskleisti visų savo privalumų ir neužtikrins pragyvenimo lygio šuolio.
„Euras yra tartum nauji batai, kurie iš pradžių yra nepatogūs, pritrina nuospaudų, tačiau ilgainiui prisitaiko prie kojos ir tampa nepakeičiamais“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak analitiko, pereinamuoju laikotarpiu žmonės bus ypač atsargūs, atidžiai stebės naujos valiutos debiutą, todėl pirmaisiais 2015 m. mėnesiais prekyba vidaus rinkoje bus vangi, o vartojimas daugiausia apsiribos pirmojo būtinumo prekėmis. Laikinas pardavimų štilis tikėtinas ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Antrąjį pusmetį vartojimui turėtų teigiamai atsiliepti liepos 1 d. numatytas minimalios mėnesio algos didinimas nuo 300 iki 320 eurų. Fundamentalias prielaidas vidaus paklausai augti turėtų sukurti ir tolesnis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas bei nedarbo lygio mažėjimas. Anot G. Nausėdos, didžiausias nežinomasis – psichologiniai lūkesčiai, kurie gali įgyti tiek racionalų, tiek iracionalų pobūdį.
„Verslas ir namų ūkiai gyvena ne beorėje erdvėje, atvirkščiai, kiekvieną dieną jie susiduria su milžinišku informacijos srautu, kurį perkošia per savo subjektyvaus įsivaizdavimo filtrą“, - teigė ekonomistas. Pastaruoju metu šioje žinių jūroje vyrauja geopolitinių konfliktų, realios ir potencialios agresijos naujienos, kurios kelia įtampą ir verčia atidėti geresniems laikams drąsesnius vartojimo ir investicijų sprendimus.
Be to, vidaus rinkos būklė yra antrinė tarptautinės ekonomikos situacijos atžvilgiu ir jautriai reaguoja į jos pokyčius. Po globalinės finansų krizės prasidėjusi audringa Lietuvos eksporto plėtra 2010-2013 m. sudarė sąlygas ne tik užimtumui ir darbo užmokesčiui augti, bet ir optimistinei nuotaikai vidaus rinkoje įsigalėti. Eksporto perspektyvai pablogėjus netrukus mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto sektoriai susilauktų neigiamų padarinių, kuriuos būtų sudėtinga neutralizuoti mokesčių ar viešųjų išlaidų politikos sprendimais.
Visgi, G. Nausėdos nuomone, dabartinė padėtis yra nepalyginama su 2008 m., kuomet globalinę finansų sistemą ištiko paralyžius, o nuosmukis apėmė beveik visas didžiąsias pasaulio valstybes. Anot ekonomisto, artimiausi keleri metai gali tapti trečiųjų rinkų atradimo ir užkariavimo metais, nors tam reikės įdėti nemažai pastangų ir lėšų. Pavyzdžiui, atpigęs dolerio atžvilgiu euras suteikia galimybes mūsų šalies eksportuotojams pelningiau parduoti prekes dolerio zonos šalyse. Vienas iš galimų „arkliukų“ yra JAV rinka, kuri ilgą laiką buvo primiršta ir tik pastaruoju metu plačiau atsidaro lietuviškiems maisto ir kitokiems pramonės produktams.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines. Pamažu augs ir eksportas, tačiau tikėtina, kad jis visiškai atsigaus tik 2016 metais.
Eksportas buvo ir svarbiausias ūkio augimo sulėtėjimą 2014 metais lėmęs veiksnys. Pasak „Danske Bank“ analitikų, labai tikėtina, kad eksportas pirmą kartą po krizinių 2009 metų šiemet nežymiai trauksis. Pagrindinė priežastis – net 27 proc. smukę naftos produktų pardavimai užsienyje. Be naftos produktų, Lietuvos eksportas 2014 metais turėtų augti maždaug 6 procentais.
Eksportas darys didelę įtaką augimo tempams ir 2015 metais. Nors prognozuojamas naftos produktų atsigavimo eksportas, tačiau didelių rūpesčių kels recesiją patirsianti Rusijos ekonomika bei šiemet jau perpus nuvertėjęs rublis.
Regionų skirtumai tebėra dideli
Ekonominis sostinės sindromas Lietuvoje išlieka gana stiprus, o periferijos apskritys pagal daugelį rodiklių atsilieka, teigia SEB banko analitikai.
Vis dėlto ekonomistai pastebi, kad nors Vilniaus apskrities sukuriama pridėtinė vertė šalyje pastaraisiais metais įgijo dar didesnį svorį, nuo 2007 m. gyvenimo lygio ir darbo užmokesčio skirtumai mažėjo, po krizės traukėsi ir materialinių investicijų nelygybė.
Anot SEB banko analitikų, viena iš priežasčių, kodėl sostinės regione sukuriamo BVP dalis augo, buvo gyventojų svorio bendrame šalies skaičiuje padidėjimas. Per pastarąjį dešimtmetį, sostinės regionas buvo vienintelis, kuriame gyventojų dalis apčiuopiamai ūgtelėjo ir natūraliai kilstelėjo sukuriamo BVP dalį. Per šį laikotarpį šiek tiek išaugo Klaipėdos apskrities gyventojų dalis, o visų kitų regionų, ypač Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskričių, - traukėsi.
„Vidinė šalies migracija vyko sostinės link, įsukdama užburtą ekonominį–demografinį ratą. Viena vertus, daugiau gyventojų į Vilniaus regioną atvyksta tikėdamiesi geresnio gyvenimo ar lengviau rasti darbą. Kita vertus, aktyvi ekonominė veikla lemia didesnę darbuotojų paklausą ir darbdavių siekį pritraukti darbo galvų ir rankų. Vilniaus apskritis santykinai mažiausiai nukentėjo ir nuo tarptautinės emigracijos“, - pastebėjo SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Pagal gyvenimo lygį Vilniaus regiono padėtis 2013 m. buvo beveik tokia pat kaip 2004 m. – sostinės atsiplėšimas nuo šalies vidurkio didėjo ekonomikos perkaitimo laikotarpiu, o po krizės mažėjo. „Ekonomikos pakilimo laikotarpis Lietuvoje buvo netvarus ir netolygus regionų plėtros prasme, o pokriziniu laikotarpiu šalies ekonomika atsigavo panašiu tempu. Visų pirma, tai buvo nulemta lėto investicijų atsigavimo visoje šalyje – didesnės spragos tarp apskričių žiojėja būtent kapitalo, o ne darbo rinkoje“, - sakė V. Tauraitė.
„Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ pateikiamais Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio nuokrypis, palyginti su šalies vidurkiu, 2013 m. svyravo nuo 78,4 proc. Tauragės apskrityje iki 113,4 proc. Vilniaus apskrityje, o materialinių investicijų vienam gyventojui – nuo 44,4 proc. iki 138,1 proc. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) atotrūkis apskritai buvo dramatiškas. Vilniaus apskrityje sukauptų TUI vienam gyventojui buvo 68 kartus daugiau negu Tauragės regione. „Akivaizdu, jog užsienio investuotojai vis dar aplenkia atokesnes šalies vietoves. Padėtį šiek tiek pataiso specialiųjų ekonominių zonų egzistavimas, vis dėlto jos taip pat įsteigtos arčiau didžiųjų miestų ir pačios neturtingiausios apskritys vis dar nepatraukia investuotojų dėmesio“, - teigė V.Tauraitė.
Pasak SEB banko analitikų, vienas iš vaistų apskričių atotrūkiui gydyti ilguoju laikotarpiu yra bendras šalies ekonomikos augimas, kuris ilgainiui skatina tolygesnį pramonės ir paslaugų pasiskirstymą šalyje. Kaip rodo patirtis, turtingesnės valstybės dažnai pasižymi ir didesniu gerovės tolygumu.
Greičiau ekonominius netolygumus Lietuvoje padėtų užglaistyti platesnis investicijų išsibarstymas. „Tam tikru mastu regionų skirtumai yra užprogramuoti - ekonominis sostinės dominavimas pasireiškia daugelyje šalių.
Mažesnėse Lietuvos apskrityse neretas ir toks atvejis, kai didžioji dalis ekonominės veiklos vyksta keliose bendrovėse. Nors „perlaužti“ regionų plėtros problemas nelengva, vienas iš esminių veiksnių yra investicijų pritraukimo į periferiją skatinimas“, - sakė V. Tauraitė.
