Kuo greičiau išleisti rublius. Tokios mintys kirba pinigų turinčių Rusijos gyventojų galvoje.
Prekybos centrų apgultis prasidėjo dar antradienį, kai vienu metu euras kainavo net 100 rublių. Vakar ji buvo dar aršesnė, nors vietos valiuta gerokai sutvirtėjo ir už eurą buvo prašoma „tik“ apie 80 rublių.
Pardavėjai spaudžia stabdžius
Bijodami, kad importinės prekės kaipmat pabrangs, pastarosiomis dienomis rusai pirko jas kaip pašėlę.
Televizoriai, šaldytuvai, stambesnė ar smulkesnė buitinė technika – tiko viskas.
Turintys daugiau pinigų suko į automobilių salonus, tik ne norėdami užsisakyti išskirtinį modelį ir laukti jo kelis mėnesius, o pirkdami viską, kas juose yra.
Tiesa, pardavėjai laiku susizgribo. Vakar net šeši didžiuliai salonų tinklai, atstovaujantys užsienio automobilių gamintojams, paskelbė stabdantys prekybą, kol bus perskaičiuotos kainos.
Tą patį padarė ir „Apple“ atstovai. Maža to, mažmeninės prekybos centrai sulaukė ultimatumų iš tiekėjų: arba branginame prekes, arba jų išvis nebus. Taip pasielgė sulčių, vyno prekybos didmenininkai.
Pajuto ir lietuviai
Karštinę pajuto ir Rusijoje investavę Lietuvos verslininkai. Rusai plūstelėjo į lietuvių valdomus baldų salonus, nes nuo Naujųjų metų ketinama didinti kainas.
Lietuvos koncernas SBA Rusijoje valdo gamyklą „Novo Mebel“ ir 42 baldų salonus „Parra“. Lietuviai gamyklą Tulos srityje įsigijo 2005 metais.
Smunkant rublio kursui Lietuvos investuotojai ketina žengti konkurentų keliu – didinti baldų kainas.
Todėl dabar pirkėjų stygiumi nesiskundžia – rusai perka baldus pernelyg nesvarstydami.
Tiesa, pavyzdžiui, „Ikea“ baldų kainas Rusijoje pakėlė jau antradienį. SBA koncernui priklausančiuose salonuose baldai brangs 15 procentų nuo sausio.
„Mes reaguosime į konkurencinę aplinką ir taip pat didinsime produkcijos kainą. Nutarėme tai padaryti nuo kitų metų“, – sakė SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Neturi kitos išeities
E.Valentinavičiaus teigimu, esant dabartinei padėčiai kitaip elgtis nėra galimybių – žaliavos ir detalės perkamos už užsienio valiutą, o ne už rublius.
Už baldus pirkėjai atsiskaito nuvertėjančiais vietos pinigais.
„Taigi gerokai išaugo savikaina nuvertėjus rubliui kitų valiutų atžvilgiu“, – teigė E.Valentinavičius.
Praėjusiais metais SBA atstovai žadėjo, kad Rusijoje šiais metais bus atidaryta iki 100 salonų. Tačiau veikia tie patys 42 „Parra“ salonai.
Visi kalba apie laviną
Nenuostabu, kad rusai pastarosiomis dienomis dažnai niūniuoja Vladimiro Vysockio dainą apie kalnus, kurioje nuolat minima lavina ar akmenų griūtis.
Rublio griūtis išties primena laviną.
Anksčiau jo vertė krito bent pamažu, o per pastaruosius porą mėnesių vien pagal oficialųjį kursą doleris pabrango nuo 40 iki 67, o euras – nuo 52 iki 84 rublių.
Nepadėjo nei Centrinio banko sprendimas didinti bazinių palūkanų normą nuo 10,5 iki 17 proc., nei Finansų ministerija, pardavusi turimus valiutos likučius – 7 mlrd. dolerių – ir taip mėginusi sustabdyti paniką.
Nors vakar rublio vertė pakilo, daugelyje Rusijos miestų paprasčiausiai stinga užsienio valiutos. Todėl niekas netrukdo keitėjams užsiplėšti šimto rublių už dolerį ar pusantro šimto – už eurą.
Optimizmo – nė padujų
Teko dalyvauti apie ekonomiką rašančių žurnalistų susitikime su žymiausiais Rusijos ekspertais. Pastarieji tarpusavyje varžėsi, kuris pateiks blogesnę prognozę, nes nieko gera jau nebesitikima.
Strateginės analizės instituto direktoriaus Igorio Nikolajevo nuomone, kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas kris 4–6 procentais, o infliacija sieks mažiausiai 12–14 proc.
Šiuolaikinės plėtros instituto patarėjas Nikita Maslenikovas apskaičiavo, kad pramonės laukia bent 3–4 metus truksiantis sąstingis, daugelis įmonių turės bankrutuoti, todėl Rusijoje gerokai išaugs nedarbo lygis.
Pastarojo eksperto nuomone, išeities iš krizės išvis nebus, jei Rusijos valdžia nepakeis savo kurso, nes būtina suteikti kuo daugiau ekonominės laisvės.
Mat anksčiau gyventojus buvo galima pamaloninti gavus daug pajamų už naftą ar dujas.
Tačiau dabar, kai naftos barelio kaina nebesiekia 60 dolerių, šis šaltinis išseko. Todėl vienintelė išeitis – leisti žmonėms laisvai imtis verslo.
Tik vargu ar Kremlius išgirs tokius patarimus. „Valdžia toliau elgiasi kvailai, todėl artimiausius 2–3 metus vyriausybė gelbės ne Rusijos ekonomiką, o savo pačios sukurtą politinę sistemą“, – įsitikinęs žurnalo „New Times“ apžvalgininkas Kirilas Rogovas.
Oligarchų nuostoliai
Agentūra „Bloomberg“ apskaičiavo, kad vos per dvi dienas 20 turtingiausių Rusijos žmonių neteko 10 milijardų JAV dolerių. Tai susiję su atpigusiu rubliu ir kritusiu šių oligarchų valdomų įmonių akcijų kursu.
„Bloomberg Billionaire Index“ duomenimis, iš viso per šiuos metus Rusijos turtuolių netektys siekia net 62 mlrd. dolerių – dabar turtingiausiųjų dvidešimtuko kapitalas vertinamas tik 174 mlrd. dolerių.
Per metus labiausiai nukentėjo „Novatek“ savininkas Leonidas Michelsonas, kurio turto vertė sumažėjo nuo 17,9 iki 9,2 mlrd. dolerių.
Genadijaus Timčenkos turtas sumenko nuo 7,8 iki 3,2 mlrd. dolerių, Vladimiro Lisino – nuo 14,5 iki 7 mlrd. dolerių.
