Taip ir buvo – Baltarusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį krito apie 8 proc. – iki 11,885 rublio už vieną dolerį. Gyventojai puolė į valiutos keityklas ir parduotuves, nes bijojo, kad rublis dar labiau nuvertės.
Ėmėsi griežtų priemonių
Todėl greitai buvo įvesti apribojimai: norintiems įsigyti užsienio valiutos įvesta 30 proc. rinkliava. Verslininkai, gavę pajamų užsienio valiuta, bent 50 proc. jų įpareigoti parduoti. Komerciniams bankams rekomenduota iki vasario pristabdyti paskolų Baltarusijos rubliais išdavimą ir nekeisti jau suteiktų paskolų valiutos.
Tai iškart davė vaisių. Praėjusį ketvirtadienį Baltarusijos nacionalinis bankas pardavė 179 milijonus JAV dolerių, o šeštadienį – jau tik tris. Gruodžio 18 dieną baltarusiai iš bankų atsiėmė 2 trilijonus rublių, o kitą dieną – 0,9 trilijono.
Kitaip tariant, baltarusiai nustojo imti pinigus iš sąskaitų ir keisti į dolerius, nes tai jau neapsimoka.
Negana to, Baltarusijos valdžia savaitgalį blokavo kai kurias interneto parduotuves, kurios priėmė tik eurus ir JAV dolerius arba savavališkai nuvertino Baltarusijos rublį.
Be to, sudarytas sąrašas 150 monopolį turinčių įmonių, kurios įpareigotos nedidinti kainų ar tarifų. O valiutų rinka už biržos ribų iš viso uždaryta iki 2017 metų sausio.
Minskas mėgino užblokuoti ir kai kuriuos valdžią kritikuojančius interneto naujienų portalus, tačiau dalis jų po sutrikimų veikė toliau.
Šaliai trūksta dolerių
Už importuotas prekes baltarusiai atsiskaito užsienio valiuta.
Bet dabar norint išsikeisti baltarusiškus rublius į kitą valiutą, pavyzdžiui, eurus, reikia mokėti 30 proc. mokestį.
Tai reiškia, kad atsiskaitant už tą patį produktą reikia turėti trečdaliu daugiau rublių nei prieš savaitę. Kitas kelias – susitarti su eksportuotoju, kad jis palauktų pinigų. Arba tiesiog nutraukti sutartį.
„Visi laukia ir sako, kad dabar atsiskaityti negali. Gali tekti laukti vasario 1 dienos“, – sakė spaudinius į Baltarusiją eksportuojančios Lietuvos bendrovės vadovas.
Ką tik įsigalioję apribojimai keičiant valiutą esą yra laikini. Bent jau taip pažadėjo Baltarusijos valdžia. Tačiau niekas negali užtikrinti, kad mokesčio už valiutos keitimą nebus prašoma ir vėliau.
„Galima rinktis – arba pirkti užsienio valiutą ir mokėti 30 procentų valiutos įsigijimo mokestį, arba iš viso atsisakyti minties įsigyti valiutos“, – sekmadienį kalbėjo Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius.
Tai, kad Lietuvos eksportuotojams gali tekti palūkėti pinigų, pripažino ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovas Baltarusijoje Vidmantas Verbickas.
„Tiems, kurie baltarusiams parduoda produktus, gali tekti palūkėti pinigų.
Kita vertus, gal pasitaikys tokių, kurie sumokės valiutos keitimo mokestį ir įskaičiuos sąnaudas į kainą“, – svarstė V.Verbickas.
Baltarusijoje draudžiama iš anksto atsiskaityti užsienio valiuta, jei ja negaunama pajamų. Todėl su kaimynais dirbantys lietuviai gali tikėtis nebent to, kad griežta tvarka bus atšaukta vasarį.
Išėjo netgi į naudą
Tačiau kelis baldų fabrikus Baltarusijoje valdančiai „Vakarų medienos grupei“ nauji apribojimai bėdų nepridarė.
Grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas teigė, kad žaliavas ir darbo jėgą perka už baltarusiškus rublius, o už baldus gauna eurus.
„Vakarų medienos grupė“ beveik visus Baltarusijoje pagamintus baldus parduoda koncernui „Ikea“.
„Mes rubliais atsiskaitome už žaliavas, jais mokame ir atlyginimus. Galima sakyti, kad ši rublio krizė mums išėjo net į naudą“, – teigė D.Paulauskas.
Daugiausia bėdų, pasak jo, turi tie, kurie parduoda tik Baltarusijos rinkoje.
Tarp kūjo ir priekalo
Užtat Baltarusijos prekybininkai pateko į nepavydėtiną situaciją.
Iš vienos pusės juos slegia krintantis rublio kursas, iš kitos – šalies valdžia, grūmojanti verslui nekelti kainų.Pavyzdžiui, vienas didžiausių Baltarusijos prekybos tinklų „Penktas elementas“ per patį šventinį išpardavimą staiga uždarė parduotuves – „dėl techninių kliūčių“.
Pirkėjams paaiškinta, kad jie gali ateiti kitą dieną ir įsigyti prekių už tą pačią kainą. Bet parduotuvės buvo uždarytos ir kitą dieną. Taip verslininkai stengėsi išvengti nuostolių dėl nuvertėjančio rublio.
Tačiau tai nepatiko Baltarusijos valdžiai. „Už tokius dalykus reikia nubausti, ir mes griežtai bausime. Trauksime baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie tokiais atvejais provokuoja ir nesąžiningais būdais bando uždirbti“, – griaudėjo Baltarusijos premjeras M.Miasnikovičius.
Į Vilnių vykti nebeketina
„Dabar tokia padėtis, kokia buvo prieš trejus metus, kai mūsiškis rublis smarkiai krito.
Baltarusijos parduotuvėse tiesiog perkama viskas, kas po ranka papuola.
O tai, kad uždarytos interneto parduotuvės, suprantama. Jos juk nebūtų galėjusios pardavinėti prekių ankstesnėmis kainomis“, – pasakojo baltarusė, kas keletą mėnesių atvykdavusi į Vilnių apsipirkti.
Artimiausiu metu ji išvykos į Lietuvą neplanuoja. Biure dirbanti moteris sakė, kad jos ne itin didelio atlyginimo tikroji vertė dabar smarkiai sumenkusi.
Antplūdžio tikrai nebebus
Prekybos centro aikštelėje – kolonos autobusų su baltarusiškais numeriais, automobiliai, kuriuos puošia kaimyninės šalies simbolika, o pirkinių krepšelio vidutinė vertė siekia 700 litų.
Anksčiau prieš metų sandūros šventes tuo džiaugdavosi Vilniaus prekybos centrų savininkai.
Šįmet jie santūresni. Jau kuris laikas traukiasi baltarusių pirkėjų srautas, o drauge ir jų išlaidos Lietuvoje. O pardavėjams tenka klausytis nerimastingų kalbų apie nežinią dėl ateities.
Sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ pirkėjų iš ne ES šalių didžiąją dalį – apie 90 proc. – sudaro baltarusiai. Jų srautas šįmet per 11 mėnesių susitraukė 4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Justi nerimas. Kalbėdami su pardavėjomis pirkėjai iš Baltarusijos nuogąstauja dėl nežinios, kas jų laukia ateityje, jie guodžiasi gyvenantys šalyje, kurioje negalintys nieko planuoti“, – kalbėjo „Ozo“ direktorė Inga Navickaitė.
Atvykę apsipirkti baltarusiai vienu kartu išleisdavo daugiau nei lietuviai. Ant kaimynams išduoto čekio įrašyta vidutinė suma siekė apie 517 litų. „Jie ir pirkdavo ne vienam žmogui, o visai šeimai“, – aiškino I.Navickaitė.
„Lapkritį pirkėjų iš Baltarusijos sumažėjo. Bet ar tai vienkartinis atvejis, kokių jau būta šiais metais, ar tendencija, galėsime įvertinti tik po ilgesnio laiko“, – kalbėjo bendrovės „Akropolis LT“ direktorius Remigijus Veikalas.
Už rublius perka iki 3 tūkstančių litų
Medicinos banko padaliniuose didžioji dalis Baltarusijos rublius keičiančių klientų yra šios šalies piliečiai. Banko duomenimis, dažniausiai keičiama suma yra nuo 1000 iki 3000 litų.
Dažniausiai baltarusiai litų įsigyja banko padaliniuose, esančiuose autobusų ir geležinkelio stotyse, taip pat didžiųjų miestų prekybos centruose „Akropolis“.
„Pastarąjį savaitgalį nesupirkome daugiau baltarusiškų rublių, mat banko padaliniuose yra gerokai sumažintas šios valiutos supirkimo kursas“, – sakė Medicinos banko atstovė Vilma Juozapavičienė.
Blogas ženklas: jau sumažėjo keleivių
Į Vilnių dažnas baltarusis atrieda traukiniu. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ apskaičiavo, kad smarkiai pigęs baltarusiškas rublis bent kol kas smarkiai nepakeitė šios šalies gyventojų noro keliauti.
Vis dėlto šįmet per 11 mėnesių maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius važiavo 304,8 tūkst. keleivių. Praėjusiais metaisi tuo pat metu – 318,8 tūkst.
Maskvos krypties rezultatai kur kas prastesni. Pernai sausį–lapkritį šiuo maršrutu vežta 100,7 tūkst. žmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 72,9 tūkst.
