Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laikinai sustabdė miltų, kruopų ir sausų pusryčių viešojo pirkimo konkursą. Mat, išnagrinėjus jo reikalavimus paaiškėjo, kad ketinama pirkti net 40 proc. brangesnius miltus.
Pavasarį, kai vyko analogiškas pirkimas, 1 kilogramas miltų kainavo 1,7 litų. Tuo tarpu rengiant dokumentus pastarajam pirkimui buvo įrašyta gerokai didesnė kaina – 2,4 lito už kilogramą. Tad miltų būtų nupirkta net 411 tonų mažiau.
Įtarimų sukėlė ir sausų pusryčių pirkimo sąlygos, nes reikalavimuose buvo tiksliai nurodyta kokios formos ir su kokiu įdaru jie turi būti.
Sustabdė konkursą ŽŪM kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydama įvertinti miltų pirkimo sąlygas, kurios buvo nustatytos dar 2012 metais.
Vienas iš reikalavimų, atsiradusių pirkimo sąlygose - miltuose turi būti net 15 proc. baltymų. Tuo tarpu įprastas baltymų kiekis miltuose yra apie 10-12 proc. Tokiais miltais ir prekiaujama parduotuvėse.
Daug baltymų - daug glitimo
Pasak lrytas.lt kalbintų miltų gamintojų, 15 proc. baltymų turintys miltai yra naudojami išskirtiniams gaminiams. Tokius miltus perka konditerijos įmonės ar duonos kepyklos, o iš jų gaminama vadinamoji „sunki“ tešla.
„15 proc. baltymų miltuose – tai rodiklis, kuris reiškia, kad miltuose yra itin daug glitimo.
Tokia žaliava naudojama specifiniams gaminiams, tokiems, kurių tešla yra rauginama ir kurių gamybos procesas yra ilgas, pavyzdžiui, rauginamai kvietinei duonai ar gaminiams, į kuriuos dedama įvairių priedų“, - paaiškino vienos iš miltus gaminančios įmonės atstovas.
Tačiau iš tokių miltų, kurie turi ypač daug baltymų, anot specialistų, net neįmanoma išsikepti lietinių, nes jie, verčiami ant keptuvės ar vėliau, dedant įdarą ir lankstant, lūžinėja.
Parduotuvėse žmonės paprastai renkasi miltus, atsižvelgdami į jų klases, pavyzdžiui, lietiniams ir mielinėms bandelėms tinka 550 D arba 550 C miltai. Jie yra universalūs.
Daugiausia baltymų turintys miltai žymimi B raide, - būtent raidės ir nurodo glitimo kiekį. Tuo tarpu skaičiai žymi miltų peleningumą, - kuo skaičius mažesnis, tuo jie yra baltesni.
Daug baltymų turinys miltai malami iš aukščiausios, - ekstra klasės kviečių, kurių supirkimo kaina yra pati didžiausia.
Laukia išvadų
Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, šiuo metu laukiama VPT išaiškinimo, jeigu bus patvirtinta, kad tiekėjams sudarytos išskirtinės sąlygos, leisiančios nepagrįstai kelti kainą, konkursas bus nutrauktas ir pradėtas naujas.
Žemės ūkio ministerija taip pat ketina pradėti Lietuvos žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros auditą. Būtent ši institucija yra atsakinga už sutarčių su tiekėjais sudarymą.
Maisto produktus dalija dvi labdaros organizacijos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“.
Glitimo kiekis – ne kokybės rodiklis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba komentuodama miltų pirkimo sąlygas sako, kad 15 proc. baltymingumo miltai naudojami tik kepyklose. Be to, didelis baltymingumas neužtikrina, kad miltai bus aukščiausios rūšies, šis rodiklis gali tik pakelti kainą.
Didžioji dalis tokio aukšto baltymingumo miltų, sumaltų Lietuvoje, eksportuojama į Švediją.
