Rublio krizė? Maskva sugalvojo naują ataką prieš dolerį

„Sprendžiant iš visko, Rusija ir Kinija iš tikrųjų nusprendė sukurti atsvarą dolerio hegemonijai“,- rašo „Die Welt“ ekonomikos apžvalgininkas Holgeris Zschäpitzas. Pasak jo, apie tai kalba ne tik „Kinijos pasirengimas pagelbėti Rusijos ekonomikai, išgyvenančiai pačią giliausią krizę nuo 1998 metų, bet ir tai, jog Kremlius pradėjo laipsniškai atsisakyti dolerio, slapta ir tikslingai supirkdamas auksą“ jau ištisus aštuonis mėnesius.

Oficialia dingstimi auksui supirkti Rusija vadina Vakarų sankcijas.<br>AP nuotr.
Oficialia dingstimi auksui supirkti Rusija vadina Vakarų sankcijas.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 26, 2014, 6:01 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 5:33 AM

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis Rusijos aukso atsargos 2014 metų lapkritį padidėjo 603 tūkstančiais uncijų (beveik 19 tonų) ir pasiekė 1187,5 tonos. Nuo 2005 metų šalis padidino savo aukso atsargas maždaug trigubai.

Tauriojo metalo supirkimas, pažymi žurnalistas, negali nekelti klausimų, kadangi dabar Rusija išleido didžiąją dalį savo valiutos rezervų (beveik 100 mlrd. dolerių) rubliui palaikyti ir eilei kompanijų gelbėti.

Žinomiausios kredito reitingų agentūros, visų pirma „Standard & Poor`s“, sausio viduryje netgi grasina sumažinti Rusijos kredito reitingą iki „šlamšto“ lygio, o analitikai prognozuoja Rusijos ekonomikos susitraukimą 5,5 proc. 2015 metais ir 3 proc. 2016 metais.

Oficialia dingstimi auksui supirkti Rusija vadina Vakarų sankcijas. Kaip praneša agentūra „Reuters“, Rusijos Centrinis bankas perka savo šalies aukso kasyklų produkciją, kadangi tos negali rasti pirkėjų užsienyje.

„Tačiau ekspertai įtaria, kad už aukso supirkimo stovi Kremliaus grandiozinis planas ir geopolitinė strategija – jis nori tapti labiau nepriklausomas nuo dolerio ir pasilikti sau erdvę finansiniams manevrams, jeigu Vakarai sugriežtintų sankcijas“, - rašo H.Zschäpitzas, pažymėdamas, kad auksas laikomas pripažinta valiuta visame pasaulyje ir yra alternatyva dominuojančiam doleriui. Tokiu būdu, aukso atsargų didinimas yra tarsi nepriklausomybės nuo JAV paskelbimas.

Šią argumentaciją netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad kitų besivystančių šalių, tokių kaip Turkijos, Kazachstano ir eilės kitų Azijos valstybių centriniai bankai pastaruoju metu taip pat didino savo aukso atsargas.

Aukso supirkimas visiškai dera prie bendro paveikslo, teigiama straipsnyje: besivystančios šalys labai nori sukurti atsvarą Vakarų finansinei-valiutinei sistemai. Pavyzdžiui, šią vasarą Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir PAR – šalys, kuriose gyvena 40 proc. Žemės gyventojų ir kur sukauptas penktadalis planetos BVP, įsteigė bendrą vystymo banką ir rezervinį fondą, kurie turi konkuruoti su TVF.

Likimo ironija, bet pirmuoju kandidatu pagalbai gauti iš naujojo vystymo banko gali tapti būtent Rusija, kadangi skirtingai negu per 1998 metų krizę, mažai tikėtina, kad TVF, kur JAV turi veto teisę, jai padės.

Ką gi, pačiu blogiausiu atveju Rusija galės pasielgti kaip Ukraina, kuri bankroto grėsmės akivaizdoje pardavė didžiąją dalį savo aukso atsargų, baigia savo straipsnį apžvalgininkas.

Parengė Leonas Grybauskas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.