„Jaučiuosi šlykščiai apgauta. Pirkau kilogramą neva lietuviškų veršienos dešrelių, o paaiškėjo, kad tai iš Lenkijos atvežta produkcija, kurioje veršienos – vos 4 procentai“, – „Laikinajai sostinei“ guodėsi Kaune gyvenanti bei dirbanti medikė.
Moteris pasakojo prekybos ir pramogų centre „Mega“ veikiančioje nedidelėje mėsos gaminių krautuvėlėje ieškojusi skanesnių gaminių.
„Dažnai perku jautienos gaminius, todėl, pastebėjusi veršienos dešreles, nusprendžiau jų įsigyti. Dar pasiteiravau, ar tai lietuviška produkcija, mane pardavėja patikino, jog tai Kauno bendrovės gaminys“, – sakė medikė.
Nustebino keistas skonis
Įtarimas, jog su šiomis dešrelėmis kažkas ne taip, kilo vos jas parsinešus į namus.
„Su vyru ėmėme nagrinėti ant pakuotės esančią etiketę. Mažomis raidėmis buvo parašyta, jog didžiąją dalį „veršienos dešrelių“, net 55 procentus, sudaro kiauliena. Veršienos čia įdėta tik simboliškai – vos 4 procentai“, – piktinosi medikė.
Nors lietuvišku pristatomo gaminio etiketėje puikuojasi užrašas „Vaišvydavos mėsinė“ ir bendrovės „Aujoris“ logotipas, skaitant paaiškėjo, kad lietuviškos kilmės čia – nė kvapo. Teksto pabaigoje nurodyta, kad šios dešrelės pagamintos Lenkijoje.
„Dešrelės parduodamos ne tik pakuotėmis, bet ir po kelias. Todėl nemažai jas perkančių žmonių etiketės nemato. Jie įsivaizduoja valgantys lietuvišką veršieną, o iš tiesų pinigus moka už lenkišką kiaulieną“, – verslininkų klasta piktinosi medikė.
Vartotojai apgaudinėjami
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius išgirdęs šią istoriją neslėpė, kad toks verslininkų elgesys – akivaizdus vartotojų klaidinimas.
„Taip neturėtų būti, nes gaminio pavadinimas – akivaizdžiai klaidinamas. Jeigu pavadinime būtų parašyta, jog šios dešrelės yra su veršiena, padėtis būtų šiek tiek kitokia“, – sakė E.Mackevičius.
Jis teigė, kad pirkėjus klaidinančiais pavadinimais manipuliuoti mėgsta mažos ir vidutinės įmonės. Didieji gamintojai taip elgtis nerizikuoja, nes išaiškėjus klastai lauktų milžiniški nuostoliai.
E.Mackevičius nesiryžo vertinti, ar lenkiškas dešreles įsigijusios medikės teiginys – esą pardavėja nurodžiusi, jog tai lietuviška produkcija, yra visiškai teisingas.
Pavadinimo keisti negali
Susisiekus su iš kiaulienos pagamintomis „veršienos“ dešrelėmis prekiaujančia bendrove „Aujoris“, jos direktorė Rasa Pociūtė pateikė savo požiūrį į šių dešrelių atsiradimo istoriją.
Verslininkė neslėpė, kad gaminys „Veršienos dešrelės“ importuojamos iš Lenkijos, ir nustebo sužinojusi, jog prekyvietėje sakoma, kad tai – lietuviška produkcija.
Išgirdusi klausimą, ar ne gėda klaidinti žmones ir kiaulienos prikimštas lenkiškas dešreles vadinti veršienos dešrelėmis, verslininkė nesutriko.
„Taip nurodo gamintojas. Mes negalime pavadinimo keisti“, – sakė bendrovės „Aujoris“ vadovė.
Ji patikslino, kad bendrovė tik importuoja šią lenkišką produkciją ir ją platina vietos rinkoje.
Gamintojų elgesys stebina
Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Gytis Prokopavičius atskleidė, jog naudodamiesi teisės aktų netobulumu verslininkai pavadinimuose skambiais žodžiais dažnai klaidina pirkėjus.
„Jeigu gaminio pavadinime naudojamas jo sudedamosios dalies pavadinimas, etiketėje turi būti nurodytas ir šios žaliavos kiekis gaminyje“, – sakė valstybinis veterinarijos inspektorius G.Prokopavičius.
Pasak inspektoriaus, formaliai paisant šio reikalavimo susiduriama su daugybe kuriozų. Pavyzdžiui, gamintojai nesikuklina rinkai patiekti „žvėrienos“ dešrelių, nors didžiąją mėsos dalį jose sudaro kiauliena, o elniena – tik 20 procentų.
Pripažinęs, kad toks verslininkų elgesys akivaizdžiai klaidina vartotojus, Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pažadėjo patikrinti, ar bendrovė „Aujoris“ paiso visų reikalavimų nurodydama kilmės šalį.
Pirkėjams siūlo drąsiai kreiptis į administraciją
Prekybos centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic Red“ Turto valdymo skyriaus vadovas Vytautas Danyla apgailestavo, jog mėsos gaminių įsigyti norintys pirkėjai susiduria su klaidinamais gaminių pavadinimais.
„Tokių dalykų neturėtų būti. Atvejis iš tiesų įdomus, bus proga pabendrauti ir su šiuos gaminius pardavinėjančiu nuomininku, – sakė bendrovės atstovas. – Mes nuomojame tik prekybos plotus, o už savo veiklą, jos atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams atsakingi patys nuomininkai. Jų veiklą prižiūri atitinkamos institucijos, tačiau ir mes stengiamės nelikti nuošalyje“, – sakė V.Danyla.
Kilus ginčui tarp pardavėjo ir kliento, prekybos centro administracija stengiasi padėti lankytojui.
„Neturime teisės reikalauti, kad vienas ar kitas produktas būtų pašalintas iš prekybos, tačiau, gavę raštu klientų nusiskundimus, kalbamės su nuomininkais. Mums svarbus kiekvienas klientas, todėl stengiamės jiems padėti“, – sakė bendrovės „Baltic Red“ Turto valdymo skyriaus vadovas.
