15 milijardų eurų. Tokios sumos Lietuva tikisi sulaukti pasinaudojusi J.C.Junckerio neseniai pristatytu investicijų planu.
Tačiau jeigu pavyktų sužvejoti nors ir perpus mažiau investicijų, vis viena tai būtų galima laikyti milžiniška sėkme.
J.C.Junckerio plano Europa nekantriai laukė. Neoficialiai ES prezidentu tituluojamas politikas pristatė 315 milijardų eurų vertės investicinį projektą.
Nedarbo ir buksuojančios ekonomikos kankinamam žemynui naujų idėjų ir naujo plano reikėjo kaip ištroškusiam vandens.
Liko nemažai klaustukų
J.C.Junckeris paragino ES valstybių lyderius prisidėti prie naujojo plano. Bet jie kol kas reagavo santūriai, nes iki šiol dar neaišku, kaip veiks toks investicijų mechanizmas.
Jau žinoma, kad 21 mlrd. eurų bus skirta iš ES biudžeto ir Europos investicijų banko. Likusią dalį raginama skirti pačioms valstybėms ir pritraukti privačių investuotojų lėšų. ES šalys jau nusiuntė projektų, kuriuos būtų galima finansuoti, sąrašą.
Kai kurie ženklai rodo, jog Lietuva bent jau svarbiausiems projektams gali gauti didesnį finansavimą nei kitos Europos Sąjungos valstybės. J.C.Junckeris, pristatydamas planą Europos Parlamentui, kaip pavyzdį išskyrė Baltijos šalis.
„Yra daug įdomių pavyzdžių, tokių kaip energetikos infrastruktūros projektai Suomijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse“, – sakė EK vadovas. Lietuva Briuseliui pateikė tiek elektros linijų, tiek dujų tinklų projektus, sujungsiančius visas Baltijos valstybes.
Apie pinigus dar nekalba
Mūsų šalies pareigūnai tokį įvertinimą sutiko entuziastingai. Jų nuomone, EK vadovo komplimentai pranašauja sėkmę – dalis projektų gali būti finansuojami papildomai.
„Kad Baltijos šalių energetikos projektai buvo išskirti kaip įdomūs, mus turi džiuginti. Vadinasi, yra daug galimybių, kad jie bus finansuojami“, – „Lietuvos rytui“ sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Renaldas Vaisbrodas.
Tiesa, jis nepanoro prognozuoti, kaip techniškai visa tai atrodys – kiek Lietuva turėtų prisidėti prie šių investicijų, o kiek ES. Mat pats planas kol kas yra tik tarpinės stadijos, todėl sunku nuspėti, kaip žadami milijardai eurų bus paskirstyti.
Išsiuntė 24 projektus
Lietuva išsiuntė 24 projektus, kurie gali atitikti J.C.Junckerio planą. Tai planuojamos statyti Vilniaus ir Kauno termofikacinės elektrinės, įvairios elektros linijos, jungiančios tris Baltijos šalis.
Vilnius pateikė ir kiek primirštą Syderių dujų saugyklos projektą. Taip pat ES lėšų tikimasi gauti nusprendus tiesti naftotiekį iš Klaipėdos į Mažeikius. Jis būtų labai naudingas naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“. Padedama Briuselio mūsų šalis norėtų įsigyti ir naują tankerį.
Šiame sąraše atsidūrė ir biologinių suskystintųjų gamtinių dujų projektas. Lietuva nori labiau įdarbinti terminalą, tad tikimasi finansavimo infrastruktūrai, kuri leistų pardavinėti dujas mažais kiekiais.
Taip pat į Briuselį nusiųsta nemažai projektų, susijusių su informacinėmis technologijomis, išmaniaisiais tinklais, aplinkosauga.
Ką pasiūlys verslui?
Lietuvos valdžia nekart pareiškė paramą J.C.Junkerio planui. Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad šis planas yra labai ambicingas ir turėtų suteikti postūmį ekonomikai visose ES šalyse.
„Įgyvendinus šį projektą turėtų būti sukurta naujų darbo vietų, nes daugiausia dėmesio ketinama skirti inovacijoms, naujoms technologijoms, vidaus vartojimui skatinti“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis įsitikinęs, kad daugiau kaip 300 mlrd. eurų investicijos per 3 metus turi išjudinti sustingusią ES ekonomiką.
Pasak jo, Europos strateginių investicijų fondui bus skirta tik 21 milijardas eurų, kurie ir turėtų išsukti investicijų ratą iki 315 milijardų eurų.
Didžioji dalis šių pinigų – privataus sektoriaus lėšos.
Tiesa, kol kas nežinia, kaip bus pritrauktos tos privačios lėšos, kas mainais bus verslui.
Vienodas kurpalius visoms šalims netiks
Anot „Nordea“ banko analitiko Žygimanto Maurico (nuotr.), viešosios ir privačiosios partnerystės projektai kartais stringa, ne visuomet vyksta sklandžiai. Todėl bandant pritraukti investicijas pagal Europos Komisijos siūlymus jie galėtų pabrangti ir užsitęsti.
Be to, Ž.Maurico nuomone, sunku įsivaizduoti, kaip būtų įgyvendinami ir „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ projektai, jeigu bus įtrauktas verslas.
„Vienodas principas netinkamas visoms investicijoms ir visoms šalims. Lietuvai žengiant tokiu keliu, tai būtų nemenkas iššūkis. Šiaip didžioji dalis projektų, kurie paminėti plane, arba jau vykdomi, arba bus vykdomi ir be šio investicijų plano. Tad lieka neaišku, kaip privatus sektorius su savo lėšomis juose galėtų dalyvauti“, – svarstė Ž.Mauricas.
Tačiau analitikas pabrėžė, kad „Orlen Lietuva“ reikalingas naftotiekis ir daugiabučių renovacija gali būti finansuojama iš numatomo fondo.
