Naujas galvosūkis – kaip atlyginti žalą?
Žemės ūkio ministerijai teks vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo iš dalies buvo patenkintas „Baltlantos“ skundas dėl turtinės žalos atlyginimo praradus galimybę gauti ES struktūrinių fondų paramą. Civilinis ieškinys dėl 2 mln. litų neturtinės žalos, kurią įmonė, pasak jos vadovų, patyrė išvaryta iš ES pinigų dalybų rikiuotės tik dėl to, kad ŽŪM tam trukdė, nesiėmė reikiamų priemonių, kad parama būtų skirta, atmestas.
ŽŪM veiksmus Aukščiausiasis teismas įvertino kaip neatsakingą, neteisėtą ir nepagrįstą valdymą, nes „Baltlantos“ paraiška ES paramai gauti iš esmės pripažinta tinkama, nebuvo jokių kliūčių ją gauti, išskyrus tai, kad terminai jau seniai baigėsi. Kol vyko ikiteisminiai tyrimai, ginčai dėl paraiškos tinkamumo, įmonės savininkų ir vadovų veiklos skaidrumo, "Baltlantai" nepaskirta 8 mln. litų ES parama paskirstyta kitiems pareiškėjams.
Teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki 2015 metų birželio 30-osios, kadangi ŽŪM kaip valstybę atstovaujanti institucija ir kitos biudžetinės įstaigos šiuo metu neturi tiek papildomų lėšų, kad galėtų sumokėti „Baltlantai“ priteistą ieškinį dėl žalos atlyginimo, susieto su negauta ES parama.
„Galime šį teismo sprendimą skųsti arba prašyti, kad žalos atlyginimas būtų atidėtas iki 2016 metų. Ką daryti, tarsimės su teisininkais, Finansų ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra. Taip pat ir su Teisingumo ministerija, nes tai yra bendras valstybės reikalas“, - pažymėjo su LAT sprendimu susipažinusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Žvejybos įmonę prislėgė įtarimai
Vienos didžiausių Baltijos šalyse žvejybos įmonės „Baltlanta“ ir ją valdančios kompanijos „Baltic Atlantic Shiping“ (BAS) akcininkai bei vadovai prieš dešimtmetį pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratį, o po to užsitraukė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų nemalonę.
Buvo įtarta, kad „Baltlanta“ neskaidriai plėtoja savo verslą - į sąnaudas esą nepagrįstai įtraukia didžiules pinigų sumas. Ypač dideli pinigai buvo pervedami į Kanarų salose (Ispanija) registruotos BAS sąskaitas. Vien tik 2002 metais „Baltlanta“ iš BAS įsigijo įvairių 142 mln. litų vertės paslaugų. Dar apie 30 mln. litų sumokėta už žvejybos laivų remontą.
Pagrindinis „Baltic Atlantic Shiping“ akcininkas, buvęs Lietuvos žvejybos laivyno jūrininkas Konstantinas Kovalis su savo partneriais Klaipėdoje įsteigė žvejybos verslo įmonių grupę „Baltlanta“. Tarp jų buvo ir laivų remonto įmonė „Laivitė“. Tyrėjai įtarinėjo, kad grupės įmonės manipuliavo žvejybos laivų remonto dokumentais siekdamos išvengti mokesčių.
Vėliau „Baltlantą“ prislėgė įtarimai dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtrai skirtų ES paramos lėšų grobstymo - įmonės vadovams buvo pareikšti įtarimai, kad jie Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) esą pateikė suklastotus žvejybos laivo „Kiras 1“ žūklės dokumentus šitaip siekdami neteisėtai užvaldyti 8 mln. litų vertės ES išmoką.
„Baltlanta“ ES paramos galėjo tikėtis supjausčiusi į metalo laužą nudėvėtą, daugiau kaip 30 metų tarnavusį laivą „Kiras 1“, prieš tai įrodžiusi, kad jis nestovėjo krante, o žvejojo žūklavietėse. FNTT tyrėjai pasigedo šio laivo žūklės Mauritanijos ir Maroko zonose dienynų, kuriuos įmonės savininkai esą turėjo pateikti ES paramos lėšas skirsčiusiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
„Baltlantai“ kaltinimus reiškę FNTT pareigūnai įrodinėjo, kad įmonės direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Savčenka ir kiti darbuotojai, vykdydami pagrindinio "Baltic Atlantic Shiping" akcininko K.Kovalio nurodymus, vedžiojo už nosies NMA darbuotojus - neva pateikė kažkokias klastotes, kad „Kiras 1“ iš tikrųjų žūklavo, aiškino, kad Afrikos šalių ekonominėse zonose pagal suteiktas kvotas dirbusio žvejybos tralerio kapitonai netgi neprivalėjo pildyti žūklės dienynų.
Europos Sąjungos lėšų niekas negrobstė
Į įtarimų voratinklį pateko ir tuometis ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis – jam irgi buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėtos veiklos – esą jis padėjęs A.Savčenkai klastoti dokumentus, kad „Baltlanta“ galėtų pasisavinti 8 mln. litų ES paramą. Po užsitęsusio teismų maratono šie ir kiti įtarimai subliūško - visi įtariamieji buvo išteisinti.
„Baltantos“ direktorius Saulius Žukauskas galutinį LAT sprendimą vertina kaip Kalėdų dovaną jo vadovaujamai įmonei ir itin malonią naujieną žmonėms, kuriems FNTT ir Generalinė prokuratūra nepagrįstai inkriminavo bandymus neteisėtai užvaldyti ir pasiglemžti ES bei Lietuvos valstybės lėšas.
„Aišku, džiaugiuosi tokia bylos baigtimi. Dabar esu Jungtiniuose Arabų Emyratuose, mano galvoje - kitokios mintys. Kreipkitės į mūsų juristę, ji viską žino“, - Naujųjų metų išvakarėse prisiminti praeities nebenorėjo S.Žukauskas.
Ministrė V.Baltraitienė apgailestavo, kad už valdininkų klaidas vėl turės atsakyti ne jie, o mokesčių mokėtojai: „Norėčiau, kad taip nebūtų. Ne pirmą kartą valstybei padaroma didžiulė žala, o atlyginti turi visi. Tai – tuometės Nacionalinės mokėjimo agentūros klaida. Kas konkrečiai dėl to kaltas, po tiek laiko sunku pasakyti“.
"Baltlantai" iš Žemės ūkio ministerijos priteistas 2,3 mln. eurų turtinės žalos atlyginimas greičiausiai bus skaidomas ir mokamas dalimis. Kiek laiko prireiks, kad civilinis ieškinys būtų patenkintas, ar iš valstybės biudžeto bus mokami delspinigiai, V.Baltraitienė neaiškino.
Keturi "Baltlantos" laivai su Lietuvos vėliava toliau žūklauja Šiaurės ir Centrinės Afrikos šalių pakrantėse. Dėl ES inicijuotų okeaninės žūklės Maroko ir Mauritanijos ekonominėse zonose suvaržymų, Kinijos verslininkų invazijos į juodąjį kontinentą šios įmonės laimikiai pastaraisiais metais sumažėjo.
Kanarų salose įsikūręs klaipėdietis K.Kovalis, tarytum nujausdamas sunkius laikus, nutolo nuo žvejybos verslo - savąsias "Baltic Atlantic Shiping" akcijas pardavė užsienio bendrovei "Lispa Holding", kurią per kitą įmonę lygiomis dalimis valdo du savininkai - Švedijos ir Rusijos piliečiai.
Ispanijoje registruota "Lispa Holding" dabar operuoja su Lietuvos vėliava plaukiojančiu "Baltlantos" laivynu.
