Euro startas: kasininkė pasijuto tarsi darbuotųsi užsienyje

Parduotuvės kasininkei Katerinai Umbrasaitei eurai – antroji valiuta, prie kurios teks pratintis. 24-erių mergina pirmąją šių metų dieną jautėsi taip, lyg dirbtų ne Lietuvoje, o užsienyje. Pirkėjai ir sveikino su Naujaisiais, ir dalijosi savo nuomone apie eurą.

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

Jan 3, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 17, 2018, 4:16 AM

Sausio 1-ąją Lietuva nuo savo nacionalinės valiutos lito perėjo prie euro ir tapo 19-ąja euro zonos nare. Ar ilgai užtruks, kol lietuviai įpras atsiskaitydami rankoje laikyti naujus mūsų šaliai pinigus?

K.Umbrasaitė įsitikinusi, kad nereikės ilgai laukti. Ji pati prie pokyčių pradėjo pratintis gerokai prieš keičiantis pinigams, kad nebūtų šoko, kai sausio 1-ąją teks iš pirkėjų imti ir litus, ir eurus, o grąžą atiduoti eurais.

Tiesa, nerimas tądien vis tiek buvo justi.

– Neįprastos dienos. Keistas, tačiau geras jausmas. Paimti iš pirkėjo 20 eurų kupiūrą vis dar keista. Ir pirkėjai visaip reaguodavo, kai padavę 100 litų gaudavo 20 eurų grąžos.

Kai kurie juokėsi, kai kurie galva lingavo, – pasakojo parduotuvės „Maxima“ Vilniuje kasininkė K.Umbrasaitė.

– Ar pirmosiomis euro dienomis tenka daugiau pabendrauti su pirkėjais?

– Taip. Nors pensininkai visuomet linkę pašnekėti. O per Naujuosius metus daugelis pirkėjų pakalbina, pasveikina.

Sausio 1-ąją susirinkome 9 valandą ryto, dar kartą išklausėme instrukcijų, o 10 valandą parduotuvė buvo atidaryta.

Pirmasis pirkėjas buvo daugmaž 60 metų, pirko cigarečių už 8,7 lito. Davė 20 litų, gavo grąžos eurais. Pavartė juos rankoje, palinkėjo gerų metų ir išėjo.

Iš pirkėjų pirmąją dieną išgirdau įvairių komentarų. Vienas sakė, kad kai buvo litai, nebuvo nieko gero, įvedus eurą būsią geriau. Jaunas žmogus tvirtino, jog po poros metų Lietuva atsisakys euro, mat vokiečiai jau norėtų grįžti prie markių.

Kai kurie vis dar prisimena rublį. Tai daugiau vyresni žmonės, tačiau jų sausio 1-ąją ir buvo daugiausia. Viena 70-metė sakė, kad kai buvo rubliai, buvo geriau ir kad to paties tikisi iš euro.

Viena šeima piktinosi, valstybę bolševikais vadino. Man dar nepradėjus jų aptarnauti, žmonės pradėjo kalbėti, kad keisdama pinigus valdžia pridarė bėdos, kad gerai buvo ir litas, kad tenka ilgiau eilėje stovėti. Nors jos sausio 1-ąją nebuvo ilgos.

Buvo tokių žmonių, kurie norėjo atgauti grąžą litais, mat pamiršo pasilikti litų atsiminimui. Vienas norėjo net 500 litų. Tačiau nei jam, nei kitiems negalėjau padėti.

Iki Naujųjų metų vis skaičiuodavau mintyse – dalindavau, kokia pirkėjo mokama suma ar mano duodama grąža litais būtų eurais. Manau, kad aš jau pripratau prie eurų.

– Kokias kupiūras dažniausiai nešėsi žmonės į parduotuves pirmąją metų dieną?

– Dažniausiai sausio 1-ąją žmonės atsiskaitydavo kortele arba smulkiais litais, tarp jų buvo daug baltų centų.

Apie pusę pirkėjų pirmąją dieną mokėjo banko kortelėmis, maždaug 35 procentai – litais, o likę – eurais.

Prieš porą savaičių vienas vyras atsiskaitė 20 centų monetomis – iš viso buvo 20 litų.

Pirmąją metų dieną tokių pirkėjų nesulaukiau.

Visus popierinius eurų banknotus patikrinu tikrintuvu. Nors mokėmės atpažinti padirbtus ir iš akies, ir apčiupinėdamos, atsarga gėdos nedaro – pasikliauju technika. Maža ką, gal kas jau spėjo padirbti naujus pinigus.

Ir monetas tenka apžiūrėti, dar pirštai ir akys ne taip pripratusios prie jų. Juk eurais iki šiol atsiskaitydavau tik kelionėse.

Sausio 1-ąją kartą suklydau, nepaspaudžiau papildomo mygtuko ir vietoj litų į kasą įmušiau eurus.

Patys pirkėjai mane įspėjo, kad per daug grąžos neatiduočiau, kad nebūtų trūkumo kasoje.

– Prieš Naujuosius metus dažnoje parduotuvėje buvo pirkėjų antplūdis. Jie pirko ne tik gardumynų šventėms, bet ir ilgalaikio galiojimo produktų: miltų, kruopų, aliejaus. Ar sausio 1-ąją pirkėjų poreikiai buvo kitokie?

– Pirko minimaliai – duonos, sulčių, saldainių. 50 eurų kupiūrą davė tik vienas žmogus. Dažniausiai liesti teko 20 eurų banknotus. Ne visi atsiskaitė lietuviškais eurais, mačiau ir 2000, ir 2001 metų eurų monetų.

Vienas nuolatinis mūsų pirkėjas – kavinės savininkas – atsinešė saują monetų. Padavėjos ir anksčiau gaudavo arbatpinigių eurais, tad prašydavo šeimininko pakeisti į litus.

Jis piktinosi, kad už euro centų keitimą Lietuvos bankai ima didelį mokestį. Tas vyras džiaugėsi, kad pagaliau įvestas euras.

Mūsų parduotuvėje dar gerokai iki euro įvedimo buvo bandančių atsiskaityti eurais – taip susimokėti norėdavo užsieniečiai. Jie nustebdavo, kad nepriimame euro zonos valiutos.

Į parduotuvę užsukinėjo lyg į keityklą

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė pasakojo, jog pirmosiomis sausio dienomis nemažai pirkėjų nešėsi į parduotuves stambias litų kupiūras ir piktinosi, kad kasininkai jų nekeičia į eurus.

„Mes pagal Ūkio ministerijos ir Lietuvos banko rekomendacijas stambias kupiūras iškeisdavome, o grąžą atiduodavome iš mažesnės sumos. Tarkime, 200 litų kupiūrą keitėme po 50–100 litų, atidavėme pirkėjui, o grąžą eurais atidavėme iš 50 litų“, – pasakojo G.Bielskytė.

Ir banknotai, ir monetos bus keičiami ilgą laiką, o Lietuvos banke keitimo laikas apskritai neribojamas.

Litai nemokamai keičiami 343 bankų padaliniuose iki birželio 30 d. (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. 89 padaliniuose bus galima išsikeisti tik litų banknotus), 330 Lietuvos pašto skyrių – iki kovo 1 d., 14 kredito unijų skyrių – iki kovo 1 d., 3 Lietuvos banko kasose – neribotą laiką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.