Ar įstatymas bus skirtas visų sektorių ūkininkams apsaugoti, ar kurio nors konkrečiai – dar neaišku.
Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, metų pradžioje, kol viskas buvo gerai, niekas tokio klausimo nekėlė. Tačiau dabar kalbama apie tokius atvejus, kai iš pieno gamintojų, dirbančių kooperatyvuose, pienas superkamas 20-30 proc. pigiau nei iš pavienių ūkininkų. „Negali vieni ar kiti gamintojai būti ignoruojami“, - sakė V.Baltraitienė.
Ji minėjo ir tokius atvejus, kai pieno perdirbėjai noriai vežasi pieną iš Latvijos ar Estijos, o iš lietuviškų kooperatyvų atsisakoma priimti produkciją, kai jos – pora tonų daugiau nei buvo sutarta.
„Kodėl už įsivežtą pieną mokėta daugiau nei už pagamintą Lietuvoje? Protu nesuvokiama, kai kainos ir sutartys keičiamos atgaline data. Manome, kad teisės aktais tai galima reglamentuoti, - kalbėjo ministrė. - Norime, kad kainos nebūtų keičiamos kas mėnuo. Paskelbus embargą tai buvo suprantama, tačiau kodėl taip vyksta dabar?“
V.Baltraitienė tikino, kad laikinuoju įstatymu nesiruošiama nurodyti konkrečių, tarkime, pieno supirkimo kainų. Ruošiamu teisės aktu būtų siekiama, kad jos nešokinėtų. „Negalime reguliuoti kainų, jei yra rimtos priežastys joms kristi. Norime sureguliuoti, kad viskas vyktų teisingai“, - sakė ministrė.
Vožė mums ir suomiams
Lietuva ir Suomija – šių dviejų valstybių pieno gamintojams Rusijos paskelbtas produktų embargas kirto stipriausiai ES. Suomijos žemdirbiai patyrė didžiausią nuostolį, Lietuvoje jis – kiek mažesnis. Tačiau tai nereiškia, kad ūkininkai Lietuvoje patyrė menkesnę žalą nei kolegos suomiai.
Žemės ūkio ministrė aiškino, kad taip nutiko dėl to, jog Lietuvoje pieno supirkimo kainos smuko jau pirmąją savaitę paskelbus Rusijos embargą. Tuo metu Suomijoje pieno supirkimo kainas ruošiamasi mažinti tik nuo šių metų.
„Galbūt taip yra dėl to, kad Suomijoje vyrauja kooperatyvai, o pas mus – perdirbimo įmonės, kurioms žemdirbiai neturi jokios įtakos. Poveikio joms negali daryti ir valstybė“, - svarstė V.Baltraitienė.
Iš Europos Komisijos Lietuvos pienininkams gauta 14 mln. eurų parama. Yra vilties, kad lėšų ūkininkų patirtai žalai kompensuoti bus skirta ir šiemet.
Tačiau žemės ūkio ministrė apie tai kalbėjo atsargiai: „Ar bus daugiau pinigų iš ES, sunku pasakyti. Iki balandžio – tikrai ne. Nuo balandžio panaikinus kvotas pieno sektoriuje situacija visoje ES gali blogėti, tuomet galbūt ir galima tikėtis“.
Beje, Lietuvos šių metų biudžete pieno gamintojams numatyta skirti beveik 9 mln. eurų.
Sumanė akciją „AuGink savo kraštą“
Gelbėti Rusijos embargo prispaustus ūkininkus Žemės ūkio ministerija ketina ir akcija „AuGink savo kraštą“. Ja norima paskatinti žmones pirkti Lietuvoje išaugintą ūkininkų produkciją, o tas viešojo maitinimo įstaigas, kuriose maistas ruošiamas iš lietuviškų produktų, norima pažymėti specialiais lipdukais.
„Šia akcija nepažeidžiame jokių teisės aktų, tik norime pateikti pačius geriausius pavyzdžius Lietuvoje, pačias geriausias patirtis - kokią kokybišką ir vertingą produkciją auginame“, – teigė ministrė.
Praėjusius metus palyginti su 2013-aisiais, žemės ūkyje gauta 8,7 proc. mažiau gamybos pajamų.
Anot V.Baltraitienės, pienininkų gamybos apimtys kol kas nėra stipriai kritusios, mat stambieji ūkininkai karvių nepardavė. Skaičiai rodo, kad 2014-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais natūralaus pieno pagaminta netgi daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai buvo vienas faktorių, kurie lėmė, kad dalyje ūkių pajamos nekrito.
