„Pirmosiomis dienomis po euro įvedimo mūsų parduotuvės dirbo gana sklandžiai. Vis dėlto nesitikėjome, kad pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu mastu - daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų. Pirkėjai, mokantys, litais, vidutiniškai mokėjo 40 proc. stambesne kupiūra nei buvo reikalinga pirkimui atlikti. Vadinasi, didžioji dalis pirkėjų į parduotuves ėjo ne apsipirkti, o išsikeisti pinigų“, - sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pasak „Maxima LT“ vadovo, situaciją pavyko suvaldyti - dėl eurų trūkumo neteko uždaryti nė vienos parduotuvės. Eurų atsargos iš rezervinių saugyklų buvo papildytos tik keliose jų, tačiau šią situaciją tinklas buvo numatęs ir atsargomis pasirūpinęs iš anksto.
Prekybos tinklą „Maxima“ valdanti bendrovė „Maxima LT“, vien tik per dvi pirmas sausio dienas į eurų pristatymą į parduotuves papildomai investavo 250 tūkst. litų (72,4 tūkst. eurų). Prekybos tinklas jau yra skelbęs, kad pasirengimas euro įvedimui 2014 metais iš viso pareikalavo daugiau nei 1,3 mln. litų (376,5 tūkst. eurų) investicijų.
Per pirmąsias sausio dienas net 73 proc. visų tinklo parduotuvėse apsilankiusių pirkėjų - arba trys pirkėjai iš keturių - atsiskaitė litais. Didžioji dauguma iš jų už pirkinius mokėjo grynaisiais. Atsiskaitančių kortele skaičius išaugo tik pavienėse parduotuvėse, kurių dauguma - didmiesčiuose.
Kelis kartus nei įprasta išaugo ir atsiskaitančių smulkiomis - vieno, dviejų ar penkių - litų monetomis skaičius. Savo iniciatyva prekybos tinklas priėmė ir po daugiau nei 50 vienetų monetų vienu metu, nors leidimas nepriimti didesnio monetų skaičiaus vienu metu numatytas Lietuvos įstatymais, o monetų inkasavimas bendrovei kainuoja gerokai daugiau nei kupiūrų. Pirmomis sausio dienomis buvo dvigubai sutankinti inkasavimo grafikai - į „Maxima“ parduotuves inkasatoriai dabar vyksta dukart per dieną: vieną kartą atveža eurus ir išveža monetas litais, kitą - išveža litų popierines kupiūras.
„Pastarosiomis dienomis situacija pamažu stabilizuojasi, vis dažniau atsiskaitoma eurais, didžioji dauguma klientų į parduotuves jau užsuka ne išsikeisti pinigų, o įsigyti prekių, tad parduotuvės pamažu grįžta prie įprasto darbo ritmo“, - sako Ž. Valkeris.
Euro įvedimui prekybos tinklas „Maxima“ ruošėsi beveik metus. Buvo planuojamas grynųjų poreikis, atsižvelgus į konkrečios parduotuvės apyvartas, sutankinti pinigų inkasavimo grafikai.
Buvo perprogramuotos parduotuvių kasos, visos finansinės operacijos automatizuotos, siekiant palengvinti darbą tinklo kasininkams-pardavėjams ir išvengti klaidų. Apmokyti tinklo darbuotojai - jiems parengta speciali mokomoji medžiaga, įrengtos mokomosios kasos, kuriose darbuotojai galėjo praktiškai rengtis darbui su dviem valiutomis.
