Darbo inspektorius kone kasdien pasiekia žinios apie darbe susižalojusius, sunkias arba lengvesnes traumas patyrusius žmones.
Kasmet jų skaičius siekia kone 3 tūkstančius – kasdien susižaloja maždaug po 10 darbuotojų.
Stebi kraupią statistiką
Tarp Valstybinę darbo inspekciją (VDI) pernai pasiekusių pranešimų – kraupi žinia apie bendrovės „Utenos mėsa“ skerdiką, kuris, pistoletu svaigindamas galvijus, įsišovė sau į pilvą ir sunkiai susižalojo.
Nelaimė metams baigiantis ištiko Radviliškyje dirbusį bendrovės „Ecoservise“ šiukšliavežio vairuotoją. Jis valė automobilio žibintus, kai automobilio gale įrengto šiukšlių konteinerio kėlimo mechanizmas nukrito ir sunkiai jį sužeidė.
Likus kelioms dienoms iki Kalėdų Trakų rajone, Sausių kaime, kone iš 8 metrų aukščio kartu su žmonių kėlimo platforma nukrito ir žuvo ant jos lentynose prekes skaičiavęs logistikos įmonės „Schenker“ kraunamojo keltuvo operatorius.
Žuvo ir medikai
Transportas, statybos sektorius, miškininkystė, žemės ūkis ir apdirbamoji pramonė – rizikingiausios veiklos sritys. Jose vis dar dažniausiai sukiojasi mirtis.
„Statybose žmonės vis dar krinta iš didelio aukščio. Tai savotiškos įprastos nelaimės, kurios kiekvienais metais darbe pražudo daugiausia žmonių.
Bet 2014-ieji buvo išskirtiniai, nes kaip niekada daug žuvo elektrikų – ne vieną jų nutrenkė elektra. O juk nuo tokių nelaimių apsisaugoti įmanoma tiesiog patikrinus, ar išjungti saugikliai“, – sakė VDI valstybinio vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.
Pernai iš miškų negrįžo 7 žmonės – juos užmušė virstantys medžiai. „Pagrindinė šių žūčių priežastis – medkirčiai tiesiog nesisaugo“, – teigė A.Lupeika.
Vis dėlto, anot pašnekovo, išskirtinė pernai darbe ištikusi nelaimė – liepos 10-ąją Kaune, Vilijampolėje esančioje odontologijos klinikoje „Neradenta“, kilęs gaisras. Ligoninėje nuo apdegimų mirė šios klinikos pacientė, gydytoja odontologė bei gydytojos padėjėja.
Ignoruoja saugą
„Kone kasdien tenka skaityti įmonių pranešimus apie nutrauktas plaštakas, nupjautus pirštus, sunkius nudegimus, lūžius.
Šios nelaimės žmones dažnai ištinka tik todėl, kad jie numoja ranka į paprasčiausias darbo saugos priemones“, – sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vadovas Saulius Balčiūnas.
Darbų saugos bendrovės „Danis sauga“ vadovo Dainiaus Stulgio teigimu, darbuotojai nenaudoja saugos priemonių dažniausiai dėl to, kad jos esą trukdo dirbti.
Tačiau kone trečdalio nelaimių nė nebūtų buvę, jeigu darbininkai būtų segėję saugos diržus, avėję specialius batus, būtų užsidėję šalmus ar specialius akinius.
„Darbui skirti batai, drabužiai ar akiniai yra daug geresni negu tie, kuriuos žmonės avi arba dėvi laisvalaikiu.
Tad ne saugos priemonių kokybė, bet neatsakingumas sukelia tragedijas“, – sakė D.Stulgys.
Apstu girtuoklių
Pernai iki gruodžio 15 d., VDI duomenimis, įvyko 57 mirtinos nelaimės darbe. Daugiausia darbuotojų – 16 – žuvo transporto sektoriuje, 13 – statybose. Žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje žuvo po 6 žmones.
Ištirtų nelaimingų atsitikimų duomenimis, tarp sunkiai ir mirtinai sužalotų darbuotojų 26 buvo neblaivūs. Daugiausia girtaujama statybose ir žemės ūkyje.
