Žvejai verslininkai, anksčiau traukę žuvis ežeruose, priversti padžiauti tinklus. Nuo sausio 1-osios jie nebegali žvejoti gėlo vandens telkiniuose.
Nuo šiol verslininkams leidžiama tik specializuotoji – ungurių, stintelių, seliavų, upinių nėgių žvejyba. Gaudyti karšių, ešerių, kuojų, lynų ar lydekų jie nebeturi teisės.
Be to, dalis didelių Aukštaitijos ežerų yra patekę į kuriamą „Žvejybos rojų“. Tai Aplinkos ministerijos vykdomas mėgėjiškos žūklės projektas. Jis numato, kaip Molėtų ir Zarasų rajonų ežerus, gausiai užveisus žuvų, paversti meškeriotojų traukos centru.
Čia būtų sukurta ir poilsiui, ir mėgėjiškai žūklei pritaikyta aplinka – poilsiavietės, žvejybos įrankių prekybos ir nuomos punktai, nakvynės, poilsio vietos.
Sutartis sukėlė įtarimų
„Žvejybos rojus“ gal bus į naudą ir mūsų krašto žmonėms, ir net mums patiems. Laukiame jo, nors ir netekome verslo. Tačiau norėtųsi, kad tas rojus nebūtų sklidinas įtarimų“, – atsiduso Molėtų krašto žvejys Albertas Kaminskas.
Pernai lapkritį Molėtų rajono savivaldybės taryba pritarė, kad būtų pasirašyta jungtinė veiklos sutartis, kurios suvienyti partneriai įgyvendins „Žvejybos rojaus“ projektą. Jis aprėps Bebrusų, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Rudesos ir Stirnių ežerus.
Tačiau žvejai, pamatę, kokią jungtinės veiklos sutartį nutarė pasirašyti Molėtų politikai, stvėrėsi už galvos. Jų teigimu, vargu ar tai tik nesusipratimas, kad vienoje komandoje kartu su savivaldybe, Aplinkos ministerija, Valstybiniu turizmo departamentu ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija atsidūrė privati įmonė.
Žvejai baksnoja į žvejybos įranga ir priemonėmis prekiaujančią bendrovę „Normark“, kuri į projektą įgyvendinsiančių valstybininkų kompaniją pateko be jokios konkurencijos.
Anot sutartį išnarsčiusių žvejų, pasirenkant partnerį, kuris skatintų mėgėjišką žvejybą ir kuo daugiau meškeriotojų priviliotų į Molėtų rajoną, nebuvo skelbta viešųjų pirkimų konkurso.
Taip pat neatlikta kainų apklausa, nors žvejybos įranga prekiaujančių įmonių, kurios turi parduotuvių tinklus, yra ne viena. Pavyzdžiui, „Kotas“, „Romada“, „Vilmanda“.
Sutartis numato, kad „Normark“ (jos savininkė – „Normark Sport Finland“ įmonė) turės įsteigti žvejybos priemonių prekybos ir nuomos punktus – parinkti „Žvejybos rojaus“ ežerams labiausiai tinkamus žūklės jaukus ir masalus, išleisti apie juos informacinę knygelę.
Bendrovė taip pat turės ištirti Bebrusų ir Baltųjų Lakajų ežerų dugną ir sudaryti batimetrinius žemėlapius, kuriais galės naudotis žvejai, norintys pagauti daugiau žuvų.
Kaip elgsis savivaldybė?
„Gaila, kad rojus iš karto tapo neskaidrus. Sunku pasakyti, kuo jis apskritai pavirs. Jei neprireikė konkurso valstybės institucijoms renkantis partnerį, ar to prireiks vėliau, pavyzdžiui, viešinant projektą?“ – svarstė molėtiškis A.Kaminskas.
Žvejai kalbėjo atsargiai, nors žino kur kas daugiau.
Dar viena dėmė, anot žvejų, temdanti „Žvejybos rojų“, – ežerų nuoma. Didžiuosius ežerus – Baltuosius Lakajus, Stirnius, Bebrusus – valdo Molėtų savivaldybė.
O pagal „Žvejybos rojui“ kelią tiesiančią sutartį valdytojas ne konkurso tvarka tuos ežerus gali perduoti partneriui. Kuriam? Būgštaujama, kad jie atiteks tai pačiai privačiai bendrovei.
Neaiškus ir rajono savivaldybei priklausančio motelio, esančio prie Baltųjų Lakajų, likimas.
Kadangi jungtinė sutartis sukėlė daugybę abejonių, Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija Molėtų rajono savivaldybę apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Meras nežino atsakymų
Pagal „Žvejybos rojaus“ projekto planą, sudarytą 2014–2017 metams, Aplinkos ministerija Molėtų rajono ežeruose turės kasmet įveisti šamų, lydekų, sterkų, karpių. Lėšų ketinama skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Tačiau, atrodo, teks patuštinti savo biudžetą ir Molėtų savivaldybei – reikės parengti techninius dokumentus infrastruktūros projektams, rinkti šiukšles žvejybos vietose, atnaujinti vietinius kelius, veisti žuvis į projektą nepatenkančiuose ežeruose, administruoti internetinę svetainę.
Ar toks projektas savivaldybei – ne per sunki našta?
„Visa tai tik popierius. Iki tikro rojaus dar mylios kelio.
Tai geras Aplinkos ministerijos sumanymas, bet finansavimo jam įgyvendinti juk neskirta. Norint pasiekti trokštamų rezultatų reikės nudirbti daugybę darbų, o jiems neišvengiamai reikės investicijų. Kur jų reikės gauti?“ – kalbėjo Molėtų meras Stasys Žvinys.
O ką, pavyzdžiui, reikės daryti, jei pakrančių žemė privatizuota, o savininkai nesutiks, kad per ją važinėtų žvejai?
„Klausimų be atsakymų dar daugybė“, – pripažino S.Žvinys.
Užduotis – įveisti žuvų
– Kodėl „Žvejybos rojaus“ projekte dalyvauja ir privati bendrovė „Normark“, pakviesta be konkurso? – paklausėme aplinkos viceministro Lino Jonausko.
– Tikrai? Nemačiau. Tačiau numatyta, kad sutartis, kurioms jau pritarė ir Molėtų, ir Zarasų rajonų savivaldybės, dar turės persvarstyti mūsų ministerijos teisininkai. Jei viskas bus gerai, sutartis pasirašysime vasario 21 dieną.
– Molėtų rajono valdžiai kelia nerimą tai, kad įsipareigojimų daugybė, o pinigų jiems įgyvendinti neskirta.
– Projektas nėra susietas su konkrečiu finansavimu.
Svarbiausia „Žvejybos rojaus“ užduotis – įveisti žuvų. Ilgainiui tai bus padaryta visuose Lietuvos ežeruose, kurie priklauso valstybei ir nėra išnuomoti.
Bet pirmiausia sutelkėme dėmesį į porą rajonų. Po kokių dešimties metų juk visa Lietuva virs žvejų rojumi.
Projektas suteikia galimybę savivaldybėms, panorusioms jame dalyvauti, susikurti pridėtinės vertės. Skatindamos turizmą jos žvejams mėgėjams turėtų sukurti patrauklią infrastruktūrą. Jie mokės už paslaugas, o savivaldybės surinks daugiau mokesčių.
– Pernai buvo skelbta, kad „Žvejybos rojaus“ projektui bus skirta 0,33 mln. eurų – maždaug po 87 tūkst. eurų kasmet.
– Tos sumos buvo minimos kalbant apie žuvų įveisimą. Tačiau kasmet bus skiriama anaiptol ne ta pati pinigų suma.
Molėtų savivaldybė prašė, kad tiksliai numatytume kasmetinę pinigų sumą, bet negalime to padaryti.
Bendrovė save laiko krikštamote
Rasa Miškinienė, bendrovės „Normark“ atstovė:
„Lietuvoje darbuojamės trylika metų. Mūsų savininkai – suomiai, kurie skatina prižiūrėti šalies gamtą ir sudaryti kuo geresnes sąlygas žvejams mėgėjams.
Projekto „Žvejybos rojus“ idėja kilo maždaug prieš pusantrų metų, mes ir pavadinimą jam sugalvojome. Patys ministerijai teikėme duomenų, kokios naudos Lietuvos ekonomikai duoda sportinė žūklė. Buvome pagrindiniai idėjos sklaidos dalyviai.
Norėtųsi, kad tas projektas greičiau įsisiūbuotų. Mes savo ruožtu konsultuojame ir konsultuosime tiek, kiek reikės.
Žvejai verslininkai gal ir nepatenkinti. Tai senas konfliktas. Jiems juk uždrausta verslinė žvejyba tinklais.“
Nei verslo, nei kompensacijų
* Žvejai verslininkai šiuo metu žvejoti jau nebegali, o žadėtų kompensacijų, dėl kurių pernai kalbos ūžė Aplinkos ministerijoje ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete, – nė kvapo.
* 2013-aisiais, uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, jose žvejojusiems verslininkams buvo atlyginta, atsižvelgiant į laivų galingumą, o kompensacijos sumokėtos pasitelkus ES fondų lėšas. Bet šiuo metu nėra galimybių tokiais pinigais pasinaudoti.
* Parengti kompensacijų tvarką iš verslo pasitraukusiems ežerų žvejams pernai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įpareigojo Aplinkos ministeriją.
* Svarstyta, kad pasitraukusiems žvejams verslininkams atlyginti pinigų bus galima paimti iš krepšelio, į kurį juos sukrauna leidimus žvejoti perkantys mėgėjai. Bet kompensacijų tvarka liko nesukurta.
* „Kompensacijos žvejams verslininkams galėjo būti numatytos, bet teisininkai neaptiko jokių galimybių joms išmokėti“, – tepaaiškino aplinkos viceministras L.Jonauskas.
