Turizmo departamento vadovė žada, kad bankrotų nebebus

Nauja vyriausioji turizmo prievaizdė Jurgita Kazlauskienė nekantriai laukia naujo Turizmo įstatymo. Viliasi, kad jis įsigalios dar iki pavasario ir suteiks daugiau galių Valstybiniam turizmo departamentui (VTD).  Departamento direktorė pasidžiaugė ir kad užsienyje Lietuva nuo šiol bus pristatoma kitaip nei iki šiol. Dar ji mano, kad geriausia būtų, kad žemų sąnaudų oro bendrovės skraidintų tik iš Kauno, o Palangai derėtų sukrusti gerinant paslaugų kokybę. O ar ji skubės keisti pavaldinius?

"Manau, kad vartotojas taip pat turi prisiimti atsakomybę spręsdamas, su kuo keliauti. Ketiname apsitarti, gal vertėtų išleisti atmintinę vartotojui", - sakė J.Kazlauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
"Manau, kad vartotojas taip pat turi prisiimti atsakomybę spręsdamas, su kuo keliauti. Ketiname apsitarti, gal vertėtų išleisti atmintinę vartotojui", - sakė J.Kazlauskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Jan 15, 2015, 6:33 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 11:46 PM

Jokiai partijai nepriklausanti J.Kazlauskienė prieš septynerius metus vadovavo šeimai priklausančiam viešbučiui Birštone, o vėliau persikėlė dirbti į šio miesto savivaldybę.

Dar neseniai J.Kazlauskienė buvo Europos kurortų asociacijos viceprezidentė, taip pat vadovavo Lietuvos kurortų asociacijai.

- Pastaruoju metu, ypač po kelionių rengėjo „Fresh Travel“ griūties, kai apgauti liko jo klientai, o tai kainavo postą jūsų pirmtakei, vadovauti Valstybiniam turizmo departamentui neatrodo labai jau patrauklu.

- Man tai iššūkis. Esu turizmo žmogus, man ši sritis pažįstama. Palaikau ganėtinai gerus santykius su visa turizmo bendruomene. Kaip pasirodė informacija, kad skelbiamas konkursas į šią vietą, sulaukiau iš turizmo srities atstovų palaikymo, paraginimų dalyvauti jame. Vis dėlto septynerius metus dirbu turizmo sektoriuje.

Lietuvos kurortų asociacija buvo 8 savivaldybių darinys, kurį reikėjo lipdyti nuo nulio. Tai irgi buvo nemenkas iššūkis. Suburti savivaldybes, kurios viena kitą laikė konkurentėmis, nebuvo paprasta, reikėjo suvienyti jas, kad turėtų bendrų tikslų, kad visi kurortai būtų bendrai viešinami užsienyje.

Esu tikra, kad ne toks baisus vilkas, kokį piešia. Turizmo sektoriuje ra daug problemų. Tačiau manau, kad jas visuomet galima spręsti.

- Ką veikėte iki tol, kol ėmėtės vadovauti kurortų asociacijai?

-- Turėjome su vyru nedidelį šeimos viešbutį Birštone, vyras iki šiol jam vadovauja. Tai buvo gera pažintis su turizmo, aptarnavimo paslaugomis. Juolab tuomet stigo apgyvendinimo vietų Birštone.

Kadangi turėjau patirties, susijusios su turizmu, kai dar dirbau Kauno miesto savivaldybėje, Birštono savivaldybė pakvietė dirbti tarybos sekretore.

- Priklausote kuriai nors partijai?

- Ne, niekada nepriklausiau.

Neskubate kritikuoti savo pirmtakų Turizmo departamente. Išties turizmo prievaizdai neturi pakankamai galių kontroliuoti turizmo įmones?

Turiu penkias auksines taisykles, kuriomis naudojuosi ir asmeniniame gyvenime, ir perkeliu į profesinę veiklą. Nekritikuok, nevertink, neperženk žmogaus ribų, nemeluok sau ir kitiems, būk sąžininga.

Kritikuoti lengva. Galbūt buvo galima kai ką padaryti geriau. Konkrečiai su kelionių organizatoriaus bankrotu Turizmo departamentas susitvarkė ganėtinai gerai.

Pastarąjį kartą turistai liko neapsaugoti penktadienio vakarą. Jei esi valdininkas, kuriam viskas vienodai, užrakini duris ir išeini pasakęs: „Darykite ką norite, man savaitgalis“. O departamentas dirbo visą savaitgalį.

Ar jis galėjo nuspėti turizmo įmonės bėdas? Įrankių neturėjo, bet galbūt galėjo intensyviau bendrauti su Ūkio ministerija? Sakyti: „Matome, kad yra bėdų, darykime ką nors“. Galėjo anksčiau inicijuoti Turizmo įstatymo pataisas, kurios departamentui suteiks daugiau galių.

Skaudu, kad atsiranda nesąžiningų verslininkų, dėl kurių kenčia visi. Tiek vartotojai, tiek valstybinės institucijos, tiek verslas.

- Ar ketinate keisti departamento darbuotojus?

- Nenoriu daryti impulsyvių, nepamatuotų sprendimų. Be to, noriu susipažinti su visais darbuotojais. Mėnesio pabaigoje vyks planuotas valstybės darbuotojų vertinimas, tad ir tai bus gera proga su visais pabendrauti. Išsiaiškinsiu, ar nesidubliuoja darbuotojų funkcijos.

- Kaip apibūdintumėte dabartinę turizmo padėtį Lietuvoje? Smarkiai išaugęs nepasitikėjimas kelionių rengėjais?

- Vos atėjus dirbti, iškart visų paklausiau: „Ar neturime šiuo metu tiksinčios bombos, kurį netrukus galėtų sprogti?“ Manau, kad tokių įmonių šiuo metu nėra.

- O jūsų pavaduotojas Juozas Raguckas yra sakęs, kad gali pasipilti bankrotų, kad apie 30 procentų kelionių įmonių gali netekti turizmo organizatoriaus pažymėjimo.

- Joms yra duotos rekomendacijos dėl įstatinio kapitalo didinimo. Jei jos iki numatyto termino neįvykdys reikalavimų, bus stabdomas pažymėjimas.

Jei nebus jokių išorinių veiksnių, nelaimių neturėtų būti. Be to, atsidūrėme euro zonoje, tad saugumo daugiau.

Be to, reikia ir vartotojams būti atsakingesniems. Kelionė už 500 litų į Madeirą su įskaičiuotu skrydžiu ir apgyvendinimu neįmanoma.

- Tačiau vartotojai neprivalo visko tikrinti. Ir jei jie įsigyja kelionę kad ir už nerealiai mažą kainą iš teisėtai veikiančios įmonės, kuriai Turizmo departamentas yra išdavęs pažymėjimą, jų kaltinti negalima.

- Žinoma, kaltinti negalima. Tačiau jei suvoki, kad tokius mažus pinigus moki ne už kelionę į Varšuvą autobusu, reikėtų susimąstyti, kad ne viskas gerai, kad kažkas po tuo slypi. Juk jei tai būtų normali kaina, ir kiti už tiek siūlytų keliauti.

Manau, kad vartotojas taip pat turi prisiimti atsakomybę spręsdamas, su kuo keliauti. Ketiname apsitarti, gal vertėtų išleisti atmintinę vartotojui.

Tikiuosi, kad nebebus tų skausmingų atvejų.

- Sakėte, kad daug vilčių dedate į naujos redakcijos Turizmo įstatymą. Kurie pakeitimai, jūsų manymu, labiausiai padės laiku pričiupti į rimtas bėdas panirusius kelionių rengėjus?

- Pagrindinė problema, kad įmonių finansinė padėtis vertinama atsižvelgiant į buvusį laikotarpį, o naujoji įstatymo redakcija suteikia teisę šiek tiek prognozuoti į ateitį. Manau, tai bus pagrindinis mums gelbėsiantis dalykas – vadovausimės ir jų finansinės padėties prognozėmis.

Ir anksčiau įmonės galėjo nurodyti esamus, prognozuojamus rezultatus, tačiau stigo jų geranoriškumo.

Su kai kuriais turizmo organizatoriais jau buvau susitikusi. Justi noras, kad rinka būtų apsaugota nuo bankrotų, mat jiems patiems jie nenaudingi. Juk jeigu dar kas nutiktų, mes būtume priversti dar labiau griežtinti sąlygas.

Dėl kelių nesąžiningų verslininkų kenčia visa rinka.

Manau, kad kol kas neverta ypač griežtinti sąlygų. Reikia žiūrėti, kaip rinka stabilizuosis. Jeigu dar kas nors atsitiks, tuomet vienareikšmiškai reikės griežtinti.

- Kaip užsieniečiams reikia pristatyti Lietuvą?

- Tos priemonės, kurios jau taikomos, yra geros, tęsime darbus.

Dabar ėmėmės naujos reklaminės Lietuvos kampanijos, kurios šūkis „Get more“ („Gauk daugiau“) - tarkim, per trumpą laiką gali gauti daugiau įspūdžių: išėjęs iš oro uosto po 20 minučių jau gerti kavą senamiestyje, per valandą nuvykti į kurortą ar kaimo turizmo sodybą.

Užsienio leidiniuose, parodose nuo šiol taip pristatysime Lietuvą.

- Vadovavote kurortų asociacijai. Druskininkai žydi, Birštonas randa savo vagą, o Palangai sekasi nekaip. Kodėl ir ką daryti?

- Pagrindinė Palangos problema - sezoniškumas. Žinoma, ten yra visus metus veikiančių sanatorijų, tačiau gajus tradiciškai nusistovėjęs požiūris: vasarą – prie jūros, o į Druskininkus ir Birštoną – labiau žiemą.

Mažinant sezoniškumo įtaką Palangai reikia stiprinti paslaugas. Vietos bendruomenei reikia daugiau diskutuoti. Galima skatinti vandens turizmą. Baseinas, geoterminio vandens panaudojimas taptų gelbėjimosi ratu.

Kalbant apie Nidą, tyrimų studija, ar šiam kurortui būtų reikalingas vandens pramogų parkas, parodė, kad tai būtų labai naudinga.

Esu užsienyje apsčiai mačiusi pavyzdžių, kai prie jūros, esant tokioms pačioms sąlygoms kaip ir pas mus, veikia daug patrauklių turistams objektų.

-- Kokia jūs pati turistė?

Labai aktyvi. Turiu pomėgį. Tai karšto oro balionai. Kadaise pati turėjau piloto licenciją. Tai visos mūsų šeimos aistra, nuolat važiuojame į varžybas.

Mėgstame ir slidinėti, kasmet vykstame į kalnus. Tačiau šiemet šeima važiuos be manęs. Tikiuosi, bent ant Liepkalnio kalno kojas pamankštinti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.