Lietuvoje vyno taip pat perkama gausiau. Lietuviai pastaruoju metu kaip niekad dažnai išsirengia atostogų į Gruziją. Joje viešint neparagauti gruziniško vyno neįmanoma. Jeigu kartais prireikia jo pirkti parduotuvėje, už paprastesnio vyno butelį jie pakloja vos 3 eurus, o už geros kokybės – ir 5–6 eurus.
Gruzijos vyndariai suskaičiavo pernykštį vyno eksporto derlių: 2014-aisiais šalis eksportavo maždaug ketvirtadaliu daugiau vyno nei užpernai. Užsienyje pernai jie pardavė 67,3 mln. butelių, kurių talpa – 0,75 litro.
Didžiausi gruziniško vyno pirkėjai lieka rusai – beveik du trečdaliai eksportuoto vyno atsidūrė Rusijos parduotuvėse.
Gruzija pernai vyną tiekė beveik 46 šalims, o po Rusijos pagrindinių eksporto valstybių sąraše rikiuojasi Ukraina, Kazachstanas, Baltarusija, Lenkija.
Atrado ir Vakarus
„Verslininkai, kurie anksčiau lankėsi parodose, atvyko ir į šią. Yra tikimybė, kad prekyba vynu Vakaruose labiau įsisiūbuos“, – svarstė Gruzijos vyno gamybos įmonės „Badagoni“ atstovas.
Šiuo metu Berlyne vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė“ Gruzijos stendas – kaip niekada didelis. Jame vyno butelius surikiavo kone visi didieji šios šalies gamintojai.
„Nepraleidome progos atgabenti ir vyno, ir brendžio. Juolab kad vokiečiai jau įsidėmėjo mūsų įmonės pavadinimą.
Atsikvėpėme, kai prieš porą metų atsivėrė Rusijos rinka. Šiuo metu į ją eksportuojame apie 60 proc. viso pagaminamo vyno. Europoje jo pardavimas taip pat didėja, nors ir pamažu“, – sakė „Badagoni“ vadybininkas.
Daugiausia išgeria vokiečiai
Gruzijoje klesti mažieji vyndariai – nedidelės šeimos įmonės. Pati „Badagoni“ – kur kas didesnė, per metus patiekianti apie 2 mln. butelių vyno.
„Prekiaujame su Lietuva. Kol kas eksportas į jūsų šalį nėra didelis, bet užsakymų gausėja“, – tikino pašnekovas.
Jo teigimu, Vakaruose daugiau nei baltojo perkama raudonojo sauso arba pusiau saldaus vyno. Daugiausia iš ES šalių gruziniško vyno išgeria vokiečiai, šiek tiek mažiau – austrai, belgai, olandai.
Lietuviai perka negausiai
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2013-aisiais, gruziniško vyno importas Lietuvoje šiek tiek susitraukė. 2013-aisiais per sausį–lapkritį jo buvo importuota už 5,6 mln. litų (1,6 mln. eurų), pernai per tą patį laiką – už 4,43 mln. litų (1,28 mln. eurų). Iš Gruzijos į Lietuvą importuoto vyno kiekis atitinkamai mažėjo nuo 586 tonų iki 440 tonų.
„Europoje populiarus Prancūzijos, Italijos, Ispanijos vynas, Lietuvoje – taip pat. Tik pastaruoju metu gruziniško vyno pardavimas mūsų šalyje ėmė didėti, bent jau to, kurį atgabena mūsų įmonė.
Galbūt įtakos turi ir tai, kad lietuviai vis dažniau atostogas skiria kelionėms po Gruziją. O grįžus namo suveikia sentimentai“, – sakė vyną į Lietuvą tiekiančios bendrovės „Liviko“ ekspertas Albertas Koncijalovas.
Jo teigimu, lietuviai labiau perka tradicinių Gruzijos regionų vyną. Tačiau patys gruzinai vis dažniau gamina jį maišydami savo krašte išaugintų vynuogių sultis su atgabentomis iš Europos.
„Lietuviai tokias naujoves vertina gana skeptiškai. Jie labiau mėgsta klasikinį gruzinišką vyną. Dažniau jį perka vyresnio amžiaus žmonės“, – kalbėjo A.Koncijalovas.
Rusija nepirko keletą metų
Gruziniško vyno importą Rusija buvo uždraudusi 2006-aisiais. Toks sprendimas buvo pridengtas Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnybos sprendimu.
Mat ištyrus gruziniškus produktus neva buvo rasta teršalų. Gamintojai buvo apkaltinti pažeidę ir sanitarines, ir epidemiologines normas.
Ilgai ožiavusis, 2013-ųjų pradžioje Rusija vėl pradėjo pirkti gruzinišką vyną. Vien per 2013-uosius, palyginti su 2012-aisiais, jo eksportas padvigubėjo.
