2015 metais reikia saugotis geopolitinės rizikos veiksnių
„Nikkei“ indeksas (nuo 1950 metų laikraščio „Nihon Keizai Shimbun“, sutrumpintai „Nikkei“, kasdien skaičiuojamas akcijų indeksas, rodantis 225 didžiausią paklausą turinčių Japonijos įmonių akcijų vertės vidurkį jenomis. – Red.) netikėtai sumažėjo tūkstančiu punktų, kitaip tariant, pradėjo pildytis „kantrios avelės“ metų (aliuzija į Avies, arba Ožkos, metus pagal Rytų horoskopą, kurie prasidės vasario 19 dieną. – Red.) prognozės.
Žinoma, naftos kainų mažėjimas – gera žinia Japonijos ekonomikai, tačiau kainos kritimas nuo 100 dolerių už barelį pernai prieš vasaros pradžią iki 50 – tai jau per daug, teigia straipsnio autorius. (Kaip prognozuoja „Nikkei Asian Review“, dėl šešių palankių veiksnių – silpnesnės jenos, mažesnių žaliavinės naftos kainų, atsigaunančios JAV ekonomikos ir dar trijų, susijusių su pertvarka šalies viduje, „Nikkei“ indeksas pirmą kartą nuo 2000 metų balandžio perkops 20000, o daugelis analitikų įsitikinę, kad jis pasieks 20440. – Red.).
Be to, Graikijoje „visada gerai pažįstamą“ šurmulį kelia artėjantys pirmalaikiai visuotiniai rinkimai (sausio 25 dieną. – Red.). Prancūzijos satyrinio savaitraščio redakciją atakavo islamo ekstremistai – tai irgi labai nemalonus incidentas, primena autorius.
Sąlygos ekonomikai augti 2015 metais nebus labai blogos, tačiau būtina atkreipti ypatingą dėmesį į geopolitinės rizikos veiksnius. O prieš stipriau susiverždami saugos diržus pabandykime paanalizuoti, su kokia išorine rizika teks susidurti šiais metais, kviečia T.Yoshizaki.
Mums pagelbės Vašingtone esančios konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ metinis pranešimas „Top Risks 2015“ („Svarbiausi 2015 metų rizikos veiksniai“), publikuojamas kiekvienų metų pradžioje.
Šios bendrovės vadovas politologas Ianas Bremmeris yra įvairių išpopuliarėjusių terminų, tokių kaip „G–Zero“, autorius (tiksliau bendraautoris – šį terminą jis „nukalė“ kartu su Davidu F.Gordonu; terminu „G–Zero World“ („Nulio grupės pasaulis“) – angliškų frazių „Group of 7“, „Group of 20“, „Group of 3“, „Group of 2" trumpinių G–7, G–20, G–3, G–2 analogu – nusakomas vadinamojo valdžios vakuumo atsiradimas tarptautinėje politikoje dėl susilpnėjusios Vakarų įtakos ir besivystančių šalių vyriausybių susitelkimo vidaus problemoms spręsti. – Red.). 2015 metų pranešime, paskelbtame sausio 5 dieną, įvardyti prognozuojami rizikos veiksniai.
Atidžiai perskaitykime šį sąrašą, ragina straipsnio autorius. Štai jis:
1. The Politics of Europe (Europos politika)
2. Russia (Rusija)
3. The Effects of China Slowdown (Kinijos ekonomikos stagnacijos padariniai)
4. Weaponization of Finance (finansinių sankcijų pavertimas ginklu)
5. ISIS, Beyond Iraq and Syria („Islamo valstybė“ už Irako ir Sirijos sienų)
6. Weak Incumbents (silpni vadovai)
7. The Rise of Strategic Sectors (strateginių sektorių kilimas)
8. Saudi Arabia vs. Iran (Saudo Arabija prieš Iraną)
9. Taiwan/China (Тaivanas/Kinija)
10. Turkey (Тurkija)
Rublio kursas dolerio atžvilgiu x naftos barelio kaina = 3600
Beje, 2014 metų pranešime penktoje vietoje buvo įrašyta „Petrostates“ (naftą išgaunančios šalys), ir naftos kainos krito ir tebekrinta. Septintoje vietoje buvo įrašyta „Al Qaeda 2.0“ , ir mes turime „Islamo valstybę“. Devintoje vietoje buvo „The capricious Kremlin“ (neprognozuojamas Kremlius), ir matome Ukrainos krizę. Tad „Eurasia Group“ keletą kartų pataikė į dešimtuką. Nors 1–4 punktų prognozės nepasitvirtino („America's troubled alliances“ – problemų keliančios Amerikos sąjungos, „Diverging markets“ – skirtingais keliais sukančios rinkos, „The new China“ – Naujoji Kinija ir „Iran“ – Iranas ), 5, 7 ir 9 punktai tiksliai nurodė tris didžiausias 2014 metų grėsmes.
Rusijoje galioja gana keista taisyklė: jeigu rublio kursą dolerio atžvilgiu padauginsime iš naftos barelio kainos, visada gausime 3600. Jeigu naftos kainos svyruoja apie 120 dolerių už barelį, tai ir rublio kursas stabiliai būna apie 30 rublių už dolerį. Jeigu naftos kainos krinta iki 60 dolerių, tai ir rublis staiga atpinga iki 60 rublių už dolerį. Jei nafta kainuos 40 dolerių, tai, galimas dalykas, rublio kursas nukris iki 90 rublių už dolerį.
Paprastai dėl valiutos devalvavimo kenčia šalies gyventojai, bet Rusijos ekonomika nėra tokia silpna, kaip apie ją rašo Vakarų žiniasklaida, teigia T.Yoshizaki.
Neniekinkime Rusijos
Rusijoje iš vietos gyventojų galima išgirsti šiek tiek neįprastų pareiškimų: „Kadangi nebeliko ispaniško kumpio, tenka galuotis su rusišku ar iš Pietų Amerikos.“ Arba: „Prieš nukrintant rublio kursui pašoko prabangių automobilių paklausa.“
Beje, Rusijoje nuo senų laikų savo daržuose užsiauginama „rinkinių barščiams išsivirti“ (raudonųjų burokėlių, bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų). Statistiniai duomenys rodo, kad apie pusę ten suvartojamų bulvių užsiauginama namų sąlygomis. Meška – apdairus padaras, pabrėžia autorius.
„Rusams šoko būseną tenka išgyventi ne pirmą kartą: ir 1991 metais (kai žlugo Sovietų Sąjunga. – Red.), ir 1998 metais, kai prasidėjo finansų krizė. Didelė panika kilo ir 2008 metais, kai nukrito naftos kainos. Todėl vykdoma konservatyvi fiskalinė politika, šeimos kaupia atsargas. Kokius metus tikriausiai išsilaikys“, – samprotauja vienas senas rusų emigrantas.
Gali būti, kad per tą laiką naftos kainos vėl pakils, todėl prezidento V.Putino prognozės, jog krizė truks tik dvejus metus, gali ir pasitvirtinti, teigia autorius.
Problema yra Europos šalys. Didėja žmonių nusiteikimas prieš Europos Sąjungą, nesubalansuoti didžiųjų valstybių, tokių kaip Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija, plėtros tempai, išaugo netgi įtampa tarp tų šalių. Derybos su Rusija stringa, grėsmę kelia islamo ekstremistų teroro aktai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel nеklauso Pietų Europos šalių nuomonės, Prancūzijos prezidento François Hollande'o populiarumas smarkiai sumažėjo (portalo „France24.com“ sausio 5 d. duomenimis, prezidentą palaiko apie 15 procentų šalies gyventojų. – Red.), Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas dreba iš baimės prieš artėjančius visuotinius rinkimus gegužę.
Beje, laikraštis „Financial Times“ prognozuoja, kad po rinkimų Didžioji Britanija grįš prie koalicinės nacionalinės vyriausybės, kokia buvo 1931 metais. Nors ryškėja euro zonos valstybių ekonomikos augimo tendencija, infliacijos lygis mažėja ir kyla pavojus, kad gali prasidėti defliacija, kokią kadaise patyrė Japonija.
Kas dėl trečiuoju numeriu pažymėtos grėsmės – Kinijos ekonomikos stagnacijos, Xi Jinping'o administracijos valdžia tik sustiprėjo ir šalis pradėjo struktūrines pertvarkas. Todėl „Eurasia Group“ mano, jog nerimauti dėl Kinijos ekonomikos nereikia.
Ir vis dėlto, jeigu sulėtės KLR ekonomikos augimo tempai, neatlaikys Brazilija, Australija ir kitos šalys, kurios užsidirba eksportuodamos gamtinius išteklius į Kiniją. Tailandas ir Indonezija irgi atsidurs ties praraja. Juk šiuo metu daugiau kaip šimtui šalių Kinija yra didžiausias prekybos partneris (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pagal prekybos apyvartą Kinija buvo 17–a didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – eksportas į Kiniją sudarė 0,4 proc. viso Lietuvos eksporto (27–oji vieta), importas iš Kinijos – 2,1 proc. viso Lietuvos importo (13–oji vieta). – Red.).
Japonija irgi yra svarbi Kinijos prekybos partnerė. Didžiausią Japonijos eksporto dalį sudaro tokie pramonės gaminiai kaip puslaidininkiai ir kiti elektroniniai komponentai, įvairūs chemijos pramonės organiniai junginiai, moksliniams tyrimams skirti optiniai prietaisai. Kinija gamina savo produkciją naudodama šiuos gaminius ir ją eksportuoja į tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos. Todėl mažai tikėtina, kad Japonijos eksportas į Kiniją smarkiai sumažėtų, mano autorius.
Veikiau bus priešingai. Pastaruoju metu galima pastebėti „didelį kinų godumą japoniškoms prekėms“. Juk matome, kad šiokiadieniais prekybos centrai lūžta nuo kinų turistų, teigia jis.
Ar krizė palies Aziją?
Neseniai prieš išvykdamas iš Japonijos vienas kinų mokslininkas papasakojo, kad dėl šiandieninio valiutų kurso japoniškos prekės tapo kinų svajone. Netgi išmanųjį telefoną dabar pigiau nusipirkti Japonijoje. Draugai jo paprašė nupirkti įvairiausių prekių, todėl jam tenka daug laiko praleisti parduotuvėse. Pasak jo, ten pirkėjai iš užsienio sutinkami labai svetingai. Draugai prašė parvežti saldumynų, kurių galima nusipirkti tik Hokaido saloje. Tad jis jau turi tris pilnus lagaminus visokių prekių.
Aš truputį nukrypau nuo tiesioginės temos, prisipažįsta T.Yoshizaki, tačiau gali būti, kad 2015 metai Azijai bus palankūs. Paprastai metų svarbiausių rizikos veiksnių sąrašo pabaigoje nurodomi veiksniai, kurie didelės grėsmės nekelia.
Šiais metais čia atsidūrė Azijos nacionalizmas. 2015 metais sukanka 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tad šnekama apie galimą Japonijos, Kinijos ir Korėjos konfliktą. Tačiau Kinijos, Indijos, Japonijos ir Indonezijos prezidentai tvirtai laiko valdžios vairą, tad problemų, atrodo, neturėtų kilti. Įdomu, kaip bus iš tikrųjų.
Man atrodo, kad 2015 metais ekonomika priklausys nuo politikos, o politika nuo ekonomikos. Todėl galime padaryti išankstinę išvadą, kad minų lauką primenančiame šiandieniame pasaulyje Japonija ir Azija yra santykinai privilegijuotoje padėtyje, baigia savo straipsnį T.Yoshizaki.
Parengė Leonas Grybauskas
