Atnaujintų daugiabučių gyventojus ir šiais metais pasiekia kur kas mažesnės sąskaitos už šildymą, nei neatnaujintų daugiabučių gyventojus.
Gyvena šilčiau ir moka mažiau
Renovuotų daugiabučių gyventojai gali patvirtinti, kad po namo atnaujinimo, sąskaitos už šildymą sumažėjo net 2–3 kartus. Apie tai byloja ir jau įgyvendintų renovacijos projektų pavyzdžiai. Vilniuje Didlaukio gatvėje esančio daugiabučio šildymo sąnaudos po namo renovacijos sumažėjo daugiau nei dvigubai.
Vilniuje Didlaukio gatvėje esančio 108 butų namo gyventojai už gruodžio mėnesio šildymą mokėjo beveik 60 proc. mažiau nei tokio paties nerenovuoto daugiabučio gyventojai.
Šis daugiabutis buvo renovuotas dviem etapais, pirmojo metu buvo pakeisti langai, durys, rūsio bei bendri laiptinės langai, atnaujinti balkonai, apšiltintos sienos. Antrajame etape valstybės parama panaudota stogui apšiltinti, įrengus modernius termoreguliatorius atnaujinta šildymo sistema, išvalyta ventiliavimo sistema, įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.
Kaip pasakojo Didlaukio g. esančio daugiabučio namo gyventoja ir administratorė Nijolė Kutkienė, po namo renovacijos sąskaitos už šildymą sumažėjo gerokai.
„Jau praėjusių metų žiemą pajautėme stiprius pokyčius. Tuo metu vidutinio trijų kambarių buto gyventojas kiekvieną mėnesį sutaupė po 200 litų. Mes savo sąskaitas už šildymą lyginome su tokio paties nerenovuoto namo gyventojų sąskaitomis. Pavyzdžiui, šiais metais už gruodžio mėnesio šildymą aš asmeniškai mokėjau 274 Lt mažiau, nei tokio paties buto gyventojai tokiame pačiame nerenovuotame name. Nerenovuotame name gyventojai mokėjo 6 Lt/kv.m, o mes mokėjome 2.30 Lt/kv.m“, – rezultatais džiaugėsi N.Kutkienė.
Šildymo sezono metu, daugeliui senos statybos daugiabučių gyventojų renovacijos klausimas tampa vis aktualesnis, jie domisi esamais pavyzdžiais bei jų rezultatais. Šilumos suvartojimo rodikliai gyventojams dažnai būna svarbiausi.
Štai, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, atnaujintų Mažeikių daugiabučių gyventojai gali džiaugtis vienomis iš mažiausių sąskaitų už šildymą šalyje.
Mažeikių mieste Vasario 16–osios g., Pavasario g. ir Mindaugo g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą šiais metais sumokėjo 2–3 kartus mažiau nei 2013 metais. Kitame Žemaitijos mieste, Telšiuose Sedos g. ir Žemaitės g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už šių metų lapkričio mėnesio šildymą mokėjo 50 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Akmenėje Kęstučio g., Stadiono g., Sodo g. renovuotų daugiabučių sąskaitos už šildymą taip pat sumažėjo 2–3 kartus.
Geresnės gyvenimo sąlygos ir pakilusi turto vertė
Esami pavyzdžiai patvirtina, kad renovavus būstą, pagerėja gyvenimo sąlygos, būstas tampa šiltesnis, išauga renovuoto nekilnojamojo turto vertė. Prasitęsia ir pastatų eksploatavimo laikas, pagerėja pastato estetinis vaizdas, gyvenamoji aplinka, ir, žinoma, sumažėja išlaidos už šildymą. „Galiu patvirtinti, kad renovacija labai apsimoka, be to gyvename šiltai ir komfortabiliai. Pavyzdžiui, mano bute žiemos metu visada yra 22 laipsnių šiluma, o ir šilumos kiekį reguliuoju pati.
Be to, po renovacijos labai pakilo buto vertė: prieš renovaciją kreipiausi į turto vertintoją, tada mano 60 kv.m. butą įvertino 51 000 Eur., o dabar tas pats turto vertintojas butą įvertino 89 000 Eur. Tai reiškia, kad gyventojas, sakantis, jog neturi pinigų, nors vienas gyvena trijų kambarių bute, gali tokį butą parduoti, nusipirkti vieno kambario butą maždaug už 44 000 Eur. naujos statybos name ir jam dar lieka tiek pat“, – savo patirtimi dalinosi renovuoto daugiabučio namo gyventoja N.Kutkienė. Nors prieš pradedant namo renovaciją dažnai ne visi namo gyventojai pritaria atnaujinimui, vėliau, patys pajutę rezultatus, įsitikina renovacijos teikiamais privalumais. Kaip pasakojo N. Kutkienė, jų namo renovacijai prieštaravo būtent socialiai remtini asmenys, kurie gauna kompensacijas už šildymą, o visas jų išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu, kompensuoja valstybė.
„Dabar gyventojai yra patenkinti, visi už šildymą moka mažiau. Šiuo metu name yra du butai, kurie už renovaciją nemokėjo nieko, nes yra socialiai remtini ir dar gauna kompensaciją už šildymą. Svarbu, kad tokie žmonės sutiktų renovuoti, nes jei jie pasisako „prieš“, netenka kompensacijų“, – pasakojo N.Kutkienė.
Viena pagrindinių senų neatnaujintų daugiabučių namų problema ta, kad jie yra atgyvenę, o dalis šilumos juose švaistoma veltui. Todėl žmonės moka ne tik už tą šilumą, kurią gauna, bet ir už tą, kuri išeina į lauką dėl prastos pastato būklės, nesandarumo.
