Pasak Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje Eitvydo Bajarūno, tai – istorinis įvykis. „Mūsų tauta vis kuklinasi imtis ko nors naujo, o čia – oro bendrovė, kuriai malonu padėti būti kiek įžūlesnei.
Šiemet Lietuva švenčia Nepriklausomybės paskelbimo 25-etį. Žmogaus gyvenime tai metai, kai baigiamas universitetas, kai vis dar esi labai energingas. Norisi palaikyti įmones, kurios nelaukia, kol kiti ateis į Vilnių, o pačios imasi spręsti, kurias skrydžio kryptis plėtoti“, – sakė ambasadorius.
„Air Lituanica“ vadovas Gytis Gumuliauskas patikino, kad ši nauja kryptis – dar vienas skrydžių bendrovės pasiekimas. „Tikimės, kad ji patiks mūsų verslo klientams. Taip pat tikimės, kad tai padės plėtoti turizmą“, – sakė G.Gumuliauskas.
Skristi – patrauklus laikas
„Air Lituanica“ tikisi keleivius prisivilioti patogiu skrydžių laiku.
Pirmadieniais ir ketvirtadieniais lėktuvas iš Vilniaus kyla 7 val. 50 min. Antradieniais ir trečiadieniais rytinis skrydis iš Vilniaus kiek vėliau – 8 val. 15 min. Vakariniai skrydžiai iš Vilniaus pirmadieniais-penktadieniais ir sekmadieniais vyksta 17 val. 35 min.
Iš Švedijos „Air Lituanica“ lėktuvai į Vilnių išskrenda pirmadieniais ir ketvirtadieniais 9 val., antradieniais ir trečiadieniais – 9 val. 25 min. Vakarais iš Stokholmo į Vilnių skraidoma pirmadieniais-penktadieniais ir sekmadieniais 18 val. 45 min.
Tiek lietuviai, tiek švedai viliasi, kad tai bus galimybė padidinti turistų skaičių.
„Air Lituanica“ – ne vienintelės oro linijos, jungiančios Vilnių su Švedijos sostine. Iki šiol tarp šių miestų skraidė oro vežėjas SAS. Skirtumas tas, kad SAS leidžiasi atokiau Stokholmo senamiesčio – 42 km nuo jo – esančiame Arlandos oro uoste.
Lietuvių Stokholme – tik ašaros
Kol kas lietuvių turistai Stokholme sudaro tik menką dalį miestą aplankančių svečių. Stokholmo turizmo informacijos centro vykdomasis direktorius Peteris Lindqvistas tikisi, kad dėl naujo skrydžio daugės lietuvių turistų skaičius.
„Pasiekiamumas, pavyzdžiui, tiesioginiai skrydžiai – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių tikėtis, kad Stokholme padidės turistų srautas“, – lrytas.lt sakė P.Lindqvistas.
Apskaičiuota, kad iš 2013-aisiais Stokholme nakvojusių 11 mln. turistų tik 15 tūkst. buvo lietuvių. Pastaraisiais metais šis skaičius svyravo nuo 10 iki 15 tūkst. per metus.
Daugiausia turistų Stokholmas sulaukia iš Vokietijos. 2013-aisiais jų nakvojo 426 790. Vokiečiai mielai renkasi šį karalių miestą trumpoms savaitgalių kelionėms.
Labai panašiai tiek, kiek lietuvių, 2013 m. Stokholmą aplankė čekų bei estų. Ir tai – tik svečių iš Europai priklausančių šalių skaičiai. Jei žvelgtume į turistų iš viso pasaulio skaičius, į eilutę prie lietuvių turėtume įrašyti ir Pietų Korėjos gyventojus.
Nepalyginti daugiau Švedijos sostinę lankė japonų (57,9 tūkst.), australų (40,5 tūkst.), mus lenkė ir brazilai (34,2 tūkst.), indai (83,4 tūkst.). Suprantama, šių šalių gyventojų populiacija gerokai didesnė nei lietuvių. Kita vertus, mums Stokholmas – kur kas arčiau.
Beje, pašnekovas atkreipė dėmesį, jog ne viskas, kas galėtų dominti Stokholmo svečius, kainuoja. Pasidairykite po vaizdingą senamiestį, „Bonniers Konsthall“ – Stokholmo centre esančią menininkų erdvę, Stokholmo kultūros rūmus, pasižvalgykite nuo Fjelgatano, pasivaikščiokite Monteliusvegeno taku, po miesto parkus.
Švedai – plaukiojanti tauta
Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė tikisi, jog nauji Lietuvą ir Švediją jungiantys tiesioginiai skrydžiai paskatins švedus atvykti pas mus ir patiems pamatyti tai, už ką pasaulinis kelionių vadovas „Lonely Planet“ įrašė Lietuvą tarp dešimties labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų 2015 m.
Vis dėlto praėjusią savaitę su Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje E.Bajarūnu susitikusi J.Kazlauskienė kalbėjo ir apie poreikį gerinti susisiekimą tarp Švedijos ir Klaipėdos uosto. Pasak ambasadoriaus, švedai – plaukiojanti tauta, tad galimybė keliauti keltu jiems labai aktuali. Dėl keleivinių keltų stokos dauguma švedų jau po kelis kartus lankėsi Rygoje, bet vis dar aplenkia Klaipėdą ar nė karto nebuvo Vilniuje. Švedų turistams Lietuva itin patraukli šiais pasiūlymais: ilgasis savaitgalis Vilniuje – didžiausiame barokiniame senamiestyje Šiaurės Europoje ir kituose miestuose, poilsis kurortuose, istoriniai ir kulinariniai maršrutai, vaišės moderniose ir gurmaniškose maitinimo įstaigose. Švedų turistams Lietuva patinka dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Pasak VTD vadovės, švedus Lietuvoje taip pat žavi spartus internetas ir galimybė laisvai bendrauti anglų kalba. Pagal apgyvendintų turistų skaičių švedai Lietuvoje toli gražu ne pirmosiose gretose. Jie – keturioliktoje vietoje. Tai rodo Turizmo departamento 2013 m. statistika. Lietuvoje apgyvendinti turistai iš Švedijos sudarė tik 1,9 proc. visų mūsų šalyje nakvojusių svečių iš užsienio. Vis dėlto 2013-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, turistų iš Švedijos skaičius išaugo iki 23 tūkstančių. Tai – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Apskaičiuota, kad 2013 m. turistai iš Švedijos Lietuvoje išleido apie 52,2 mln. Lt (15,2 mln. Eur).
Atsarginis atvejis
O štai Švedijoje gyvenančiai lietuvių emigrantų šeimai naujasis skrydis – nei šilta, nei šalta. Jiems labiau gaila, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ panaikino skrydžius į Baltijos šalis.
„Žinoma, visada gerai turėti atsarginį atvejį, jei reikia grįžti į Lietuvą. Kadangi mūsų artimieji gyvena ne Vilniuje, skristi į sostinę ir važiuoti į Šiaurės Lietuvą pas gimines neverta. Mums patogiau Ryga ar Palanga“, – lrytas.lt kalbėjo 100 km nuo Stokholmo gyvenanti Kristina.
Panaikinus skrydį į Rygą, dabar ji lankyti giminaičių plaukia keltu. „Tik laiko gaila. Bet plaukdami keltu gabename ir automobilį. Be to, iš Latvijos, į kurią parplukdo keltas, grįžti iki artimųjų namų mums savu automobiliu pigiau, nei samdyti pervežimo paslaugas teikiančius žmones. O ir daiktų į keltą galima pasiimti nepalyginamai daugiau nei į lėktuvą. Mums tai svarbu – juk grįžtame ne kelioms dienoms“, – sakė pašnekovė.
