Latviai nušluostė nosį
Sėkmingos rinkodaros patirties toli ieškoti nereikia – jos galima pasisemti iš kaimynų latvių. Kaipgi jiems pavyko užkariauti Rygos kaip Baltijos šalių sostinės įvaizdį? Pasak Ž. Gavelienės, Latvijoje turizmo rinkodarą įgyvendina ne valdžios institucija, o verslo iniciatyva įkurta įstaiga. Ten verslas diktuoja, kaip turi būti reklamuojama šalis, nors įtakos turi ir Rygos savivaldybė. Lietuvoje kol kas tai yra neįmanoma, nes vieninga strategija nėra sukurta, šiais reikalais rūpinasi Ūkio ministerijos turizmo politikos skyrius, todėl savivaldybės šiame procese praktiškai jokios įtakos neturi.
Rinkodara yra būtina, norint sukurti patrauklų šalies įvaizdį ir pritraukti svečių. „Turime labai įdomių miestų kaip Kaunas, Birštonas, Druskininkai, Telšiai. Juose yra apstu „karoliukų“, kuriuos reikia tik surinkti ir akcentuoti, pristatant miestus turistams. Pavyzdžiui, Kauno Pažaislio vienuolynas būtų įdomus rusų turistams, nes ten palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. Birštonas – unikalus Dzūkijos miestas, karališkas kurortas, turintis labai įdomią bažnyčią ir t.t.“, – teigia Ž. Gavelienė.
Puikus pavyzdys – Birštonas
Geras kryptingos miesto komunikacijos pavyzdys – Birštono kurortas. Pasak miesto merės Nijolės Dirginčienės, savivaldybė šiuo klausimu dirba ypatingai daug.
„Neužtenka vien tik sutvarkyti miesto infrastruktūrą. Miestui-kurortui ypatingai svarbu, kad lankytojai apie jį sužinotų, išgirstų ir paskaitytų iš anksto, o ne tik atvykę. Todėl būtina turėti rinkodaros politiką ir komunikacijos strategiją.
Nepasikliovėme savo jėgomis, išsirinkome komunikacijos agentūrą ir jos padedami dirbame. Reikia kalbėti apie unikalius dalykus, kurie vyksta savivaldybėje.
Dabar esame matomi televizijoje, spaudoje bei socialiniuose tinkluose. Per pastaruosius kelerius metus toks matomumas davė pastebimos naudos – žymiai padidėjo į Birštoną atvykstančių turistų srautas, mieste kuriasi naujos sanatorijos, viešbučiai, restoranai, mažos parduotuvės, kavinės, atsiranda naujų darbo vietų“, – teigia merė.
Jaunimas grįžta iš užsienio
Žinoma, komunikacija dar ne viskas. Kaip teigia N. Dirginčienė, pradžioje labai svarbu susitvarkyti miesto infrastruktūrą: atnaujinti gatves, sutvarkyti skverus, parkus, apleistus pastatus, o komunikuoti pradėti tik įvykus reikiamiems pokyčiams. Taip pat būtina ir glaudžiai bendradarbiauti su verslu: rengti susitikimus, klausti jų nuomonės, išsiaiškinti miesto problemas, tartis ir priimti verslui svarbius sprendimus.
„Pastebime, kad jaunimas grįžta iš užsienio, važiuoja į Birštoną netgi iš didmiesčių, nes čia yra puikios sąlygos gyventi ir auginti vaikus. Mes jau galime pasiūlyti darbo vietų patraukliomis sąlygomis, todėl atsiranda ir naujų būstų poreikis. Galvojame apie daugiabučio namo statybą, nes neabejojame, kad naujų darbo vietų dar atsiras ir jaunimui reikės, kur apsistoti“, – įsitikinusi Birštono merė.
Kaip atrodo mūsų miestų rinkodara, lyginant su pasaulio miestais, kokie Lietuvos miestai pirmauja šioje srityje, ką gali padaryti savivaldybės, viliojant turistus ir investicijas, buvo diskutuojama renginyje „Verslo ir miestų forumas. Rinkimai 2015“, kurį rengė Lietuvos verslo konfederacija.
Beveik pusė 2014 metais Lietuvoje investavusių bendrovių savo verslą plėtoti pasirinko už Vilniaus ribų – daugiausiai Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, rodo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenys.
Šių miestų sėkmę daugiausiai lėmė didėjantis Lietuvos kaip verslui palankios valstybės žinomumas ir išaugęs paslaugų investuotojams skaičius. „Artėjant merų ir savivaldos rinkimams tarpusavyje varžosi kandidatai, tačiau nuo jų vėliau priklausys, kaip konkurencinėje kovoje seksis Lietuvos miestams – kur plauks investicijos, kursis naujos darbo vietos ir sėkmingas verslas. Todėl nusprendėme sukviesti būsimus ir esamus merus, verslininkus ir specialistus į atvirą diskusiją apie miestų pasiekimus, problemas ir laukiančią ateitį“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Kas lemia investuotojų pasirinkimą? Pasak renginyje dalyvausiančios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorės Rugilės Andziukevičiūtės, kur investuotojai įsikurs, priklauso nuo daugybės kriterijų, tarp kurių svarbiausi – darbuotojų pasiūla ir reikalinga infrastruktūra.
Todėl savivaldos turi užtikrinti skaidrų ir spartų teritorijų planavimo ir leidimų išdavimo procesą, kryptingai tobulinti infrastruktūrą, atsižvelgti į regione veikiančio verslo poreikius.
Taip pat reikalinga, kad savivaldybės bendradarbiautų su vietinėmis ugdymo įstaigomis kuriant mokymo programas, ruoštų darbo rinkai reikalingus specialistus. „Svarbu ir tai, kad Lietuvos savivaldybės pačios įvertintų ir sugebėtų aiškiai komunikuoti turimus privalumus, todėl šiai sričiai skiriame ypač daug dėmesio. Parengėme interaktyvų regionų kompetencijų žemėlapį bei kiekvienai apskričiai skirtas specialias brošiūras. Jose anglų kalba glaustai pristatomi pagrindiniai kiekvieno regiono privalumai, juose sėkmingai dirbančios užsienio įmonės ir egzistuojantys kompetencijų branduoliai.
Šiuo metu taip pat vyksta specialūs rinkodaros mokymai regionų savivaldybėms, kurie kiekvienam dalyviui padės prisistatyti investuotojams“, – pasakojo R. Andziukevičiūtė Lietuva panaši į Airiją „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2014-ieji investicijų prasme Lietuvai buvo ypač sėkmingi. Kurti verslą arba plėstis Lietuvoje nusprendė net 29 užsienio kompanijos. Visos kartu per artimiausius trejus metus planuoja sukurti 1860 naujų darbo vietų. 48 proc. atėjusių kompanijų įsikūrė (arba plėtėsi) ne Vilniaus apskrityje, beveik 30 proc. – už Vilniaus ir Kauno apskričių ribų.
Tuo esame panašūs į Airiją – ten už Dublino ir Korko taip pat įsikuria apie 27 proc. investuotojų. Praėjusiais metais daugiausiai Lietuvoje investavo JAV kompanijos, kurios per artimiausius kelerius metus mūsų šalyje ketina sukurti daugiau nei 600 naujų darbo vietų. Maždaug ketvirtis 2014 m. pritrauktų projektų – verslo paslaugų centrai, tačiau daugiau nei 40 proc. – gamybos projektai.
