Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, jei per pirmąsias dvi 2015 metų savaites, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, prekių pardavimai „Maxima“ prekybos centruose smuko maždaug 4,8 proc., tai mėnesiui baigiantis, pardavimų kritimas jau mažesnis – vos 3 proc.
Kaip ir buvo tikimasi, sulėtėjusiam vartojimui sausio mėnesį daugiausia įtakos turėjo pasikeitusi valiuta ir sumaišties pereinamuoju laikotarpiu įnešęs atsiskaitymas tiek litais, tiek ir eurais. Dabar, parduotuvėse pradėjus atsiskaityti tik eurais, situacija pamažu stabilizuojasi, tačiau didesnio vartojimo augimo kol kas nematyti.
„Euro įvedimas, kaip ir buvo tikimąsi, turėjo įtakos pirkėjų krepšelio pokyčiams. Pirmosiomis šių metų dienomis akivaizdžiai buvo vartojama iš anksto, dar praėjusių metų paskutinėmis dienomis, įsigytus, ilgai galiojančius maisto produktus. O sausiui įpusėjus daugiausia buvo perkami būtiniausi šviežio maisto produktai.
Antrą sausio pusę matome jau šiokį tokį pirkimo suaktyvėjimą, tačiau žymesnio pardavimų augimo tikimės tik kovą, kaip po euro įvedimo buvo ir kaimyninėse šalyse“, – sako „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pastebima, kad 2011 metų sausį Estijoje įvestas euras panašiai kaip ir Lietuvoje buvo šiek tiek sulėtinęs prekybą ir įprastą augimą ji atgavo tik kovo mėnesį.
„Maxima“ prekybos tinklo duomenimis, 2015 metų pradžioje pirkėjų krepšeliuose buvo panašios prekės kaip ir praėjusių metų sausį.
Mandarinai, bananai, duonos gaminiai, cukrus, pomidorai, bulvės, morkos ir kopūstai, kiaušiniai – tai populiariausi produktai, kuriuos, kaip įprasta, sausį daugiausiai perka „Maxima“ klientai.
Tačiau šių metų sausio mėnesį pirkinių krepšelyje pastebimai išaugo pieno ir jo produktų kiekis. Tam daugiausia įtakos turėjo pastarosiomis savaitėmis iki 20 proc. atpigę didžioji dalis didžiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje tiekiamų pieno produktų, be kurių didžioji dalis neįsivaizduoja savo kasdienio mitybos raciono.
Kai kurių pieno produktų paklausa, šių metų sausį lyginant su praėjusių metų, išaugo maždaug nuo 8 iki 62 proc.
Įvedus eurą šiek tiek – maždaug 2 proc. – sumenko ir vidutinė krepšelio vertė. Tam įtakos greičiausiai turėjo tai, kad žmonės dar nejaučia tikrosios euro vertės ir ką jie gali už turimus eurus įpirkti.
Didžioji dalis itin akylai seka savo išlaidas ir taupydami atsisako ne pirmo būtinumo prekių – drabužių, avalynės, laisvalaikio ir kitų prekių, šiuos pirkinius atidėdami vėlesniam laikui. Šiek tiek mažesnę vidutinę krepšelio vertę sąlygoja ir orai – dėl švelnios žiemos sausį itin sumenkę žiemos prekių – rogučių, pačiūžų, grandiklių, kastuvų, taip ir šiltesnių drabužių, galvos apdangalų – pardavimai.
