Slovėnija brenda iš krizės

Tiek užsienio, tiek vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad Slovėnija pamažu brenda iš krizės ir kad jos ekonomikos rodikliai gerėja. Europos Tarybos Vystymosi bankas prognozuoja, kad 2015 m. ekonomikos augimas Slovėnijoje sieks 1,6 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiais ir ateinančiais metais Slovėnijoje prognozuoja ir vietiniai ekspertai. Teigiama, kad jį lemia padidėjęs eksportas ir išaugusi vidaus paklausa bei vartojimas.

Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Lauraitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, lrt.lt

Jan 30, 2015, 11:17 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 3:03 PM

Tris ketvirtadalius viso eksporto sudaro ES rinka, kurioje šiuo metu ekonomikos augimas gana ribotas. Todėl Slovėnijos Pramonės ir prekybos rūmų atstovas teigia, kad šiais metais planuojama padidinti Slovėnijos įmonių eksportą į JAV, Kanadą, Artimuosius Rytus ir kai kurias Pietryčių Azijos šalis.

Slovėnijoje sumažėjo nedarbo lygis. 2014 m. pabaigoje, palyginti su metų pradžia, jis sumažėjo beveik 2 proc. ir siekė 12,5 proc. Vidutinis darbo užmokestis per 2014 m., atskaičius mokesčius, vėl pakilo iki tūkstančio eurų.

Jau keletą metų iš eilės tarptautinės reitingų agentūros mažino Slovėnijos skolinimosi reitingą. O praėjusią savaitę tarptautinė reitingų agentūra „Moody`s“ padidino Slovėnijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu. Ekspertai teigia, kad toks tarptautinės reitingų agentūros įvertinimas reiškia, jog Slovėnija jau nebepatenka į didelės rizikos valstybių sąrašą. Teigiama, kad skolinimosi reitingų pagerėjimas susijęs su Slovėnijos bankų sektoriaus stabilizacija ir fiskaline konsolidacija.

Parduos 15 įmonių

Viena aktualių verslo temų Slovėnijoje yra privatizacija. Slovėnijos vyriausybė parengė parduoti 15 įmonių, kuriose valstybė turi didžiąją dalį akcijų, sąrašą. Pinigai, gauti pardavus įmones, turėtų būti panaudoti valstybės skolai padengti.

Vietiniai ekonomistai neturi vienos nuomonės dėl privatizacijos pasekmių. Vieni priešinasi tokiai privatizacijai, kiti jai pritaria.

Privatizacijos priešininkai teigia, kad Slovėnijos vyriausybė neturi aiškios privatizacijos strategijos, t. y. nėra aišku, kaip bus panaudotas gautas pelnas. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių įmonių, pavyzdžiui, Liublianos oro uosto arba „Telekomo“ privatizacija, neatitinka Slovėnijos nacionalinių interesų. Privatizacijos priešininkai baiminasi, kad kai kurių strategiškai Slovėnijai svarbių įmonių pardavimas gali atnešti daugiau nuostolių nei pelno.

Privatizacijos šalininkai sako, kad 15 įmonių, kuriose valstybė turi didžiąją akcijų dalį, privatizacija būtina, nes valstybė nesugeba efektyviai jų valdyti ir įmonės neatneša norimo pelno. Iki šiol iš 15 įmonių sąrašo buvo privatizuotos trys įmonės, tarp jų – ir Liublianos oro uostas.

Sėkmingiausias verslininkas gamina duslintuvus

Vienu klestinčių Slovėnijos verslininkų, kuris ir per ekonomikos krizę sugebėjo pelningai plėtoti savo verslą, laikomas Igorius Akrapovičius. Jis užsiima duslintuvų motociklams ir automobiliams gamyba. Daugiausia pelno atneša duslintuvų motociklams gamyba. Savo gaminius verslininkas parduoda Europos rinkoje, kuri teikia net 68 proc. visų pajamų, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.

Jis investuoja į vietinę infrastruktūrą, remia sportininkus, aktyviai dalyvauja labdaros renginiuose ir planuoja statyti vaikų darželį, skirtą darbuotojų vaikams. 2014 m. šios įmonės motociklo duslintuvas gavo stambiausios pasaulio dizaino asociacijos „Red Dot“ apdovanojimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.