Žiemą darbai sulėtėja, bet tikrai nestovi
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjo Edvardo Petrausko, žiemos metu renovacija tikrai vyksta, tiesiog pasirenkami tam tinkami darbai. „Žiemą galima šiltinti stogą, ventiliuojamo (vėdinamo) fasado sienas, bet negalima šiltinti tinkuojamo fasado. Galima atlikti visus darbus, kur technologiškai nereikia atlikti šlapiųjų procesų. Žinoma, kartais būna skubių, netikėtų atvejų, kai, pavyzdžiui, būtinai kažkur reikia pabetonuoti, tuomet naudojami tam tikri cheminiai priedai, su kurių pagalba galima atlikti ir tokius darbus, bet tik išskirtiniais atvejais. Taip pat galima renovuoti stogą, kartais net geriau tai daryti žiemą, nes vasarą Lietuvoje klimatas labai nepastovus, dažnai lyja, tada negalima dirbti, o žiemą tereikia nusivalyti sniegą ir galima dirbti, šaltas oras šiems darbams nėra kliūtis“, – pasakojo E.Petrauskas.
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas patikino, kad nors žiemą darbai sulėtėja, bet tikrai nestovi: „Žiemos metu galima daryti skardinimo darbus, stiklinti balkonus, galima tvarkyti ventiliaciją. Pastatų modernizacijos procesą sudaro įvairių rūšių darbai, todėl tikrai galima susidaryti grafikus, susiplanuoti taip, kad žiemos metu procesas nesustotų.“
Prisitaikymas prie žiemos sąlygų
Šiais laikais darbą palengviną technologijos, jos suteikia galimybę dirbti sudėtingesnėmis oro sąlygomis.
Anot E.Petrausko, žiemos metu galima atlikti ir langų keitimo darbus, tik tam reikia naudoti papildomas chemines priemones, pavyzdžiui, montažines putas, kurios tinka darbams žiemos sąlygomis.
Nors daugeliui gyventojų susirūpinimą kelia darbų kokybės klausimas, specialistai patikina, kad atliekamų darbų kokybė priklauso nuo jų priežiūros, bet ne nuo sezoniškumo.
Kitas dalykas – atliekamų darbų greitis. Žiemos metu gyventojai turi būti kantresni ir supratingesni. „Savaime suprantama, kad proceso greitis šiek tiek lėtesnis nei įprastomis oro sąlygomis, darbui reikia daugiau sąnaudų. Be to, visai kitoks ir pasiruošimas darbams – reikia ir apšiltinti, ir apdengti darbo vietą. Deja, darbo sąnaudos žiemą yra tikrai didesnės ir našumas yra mažesnis, bet laikas taip pat turi savo kainą, todėl laukti ir nieko nedaryti žiemos metu kainuoja kur kas daugiau. Visai nieko nedaryti nėra gerai, geriau susiplanuoti ir atlikti tuos darbus, kuriuos galima“, – pasakojo E.Petrauskas.
Kokių renovacijos darbų negalima atlikti žiemą?
Ne tik statybų sektoriaus atstovams, bet ir gyventojams derėtų žinoti, kokie darbai neturėtų būti atliekami žiemos metu.
Kaip pasakojo BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas, šaltuoju sezonu negalima renovuoti šildymo sistemos: tam reikia užsukti vandens sistemą, o žiemą to daryti nevalia. Taip pat negalima šiltinti sienų įrengiant tinkuojamą fasadą, šiltinti cokolio, klijuoti plytelių, t.y. visų darbų, kuriems naudojami klijai. „Be to, kai temperatūra žemesnė nei +5°C nerekomenduojama daryti visų šlapiųjų darbų. Nors kartais temperatūra būna ir aukštesnė, gali būti, kad kuri nors fasado pusė dar sušalusi, tad iš vidaus ant tokios sienos nederėtų klijuoti plytelių arba tokio darbo kokybė bus labai prasta. Ant sušalusio paviršiaus negalima nieko klijuoti, cementuoti ar tinkuot – visa kas susiję su klijais ir skiediniais, žiemos darbams netinka“, – paaiškino E.Petrauskas.
Žiema – puikus metas renovacijos kokybės įvertinimui
Šaltuoju metų laiku daugelis atnaujintų daugiabučių gyventojų pastebi akivaizdžius renovacijos rezultatus gaudami žymiai mažesnes sąskaitas už šildymą. Be to, žiemos metas yra pats tinkamiausias įvertinti, kiek daugiabučio renovacija pasiteisina šilumos pralaidumo atžvilgiu. BETA specialistai jau šių metų sausio mėnesio pradžioje, pasinaudoję palankiomis oro sąlygomis (kuomet oro temperatūra dieną siekė vos –10°C), atliko termovizinius tyrimus ne vienoje dešimtyje praėjusiais metais renovuotų daugiabučių namų. Šiems tyrimams atlikti būtina sąlyga – lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas bent 15°C – 20°C.
Termoviziniai tyrimai atliekami specialiu fotoaparatu, vadinamu termovizoriumi, kuriuo fotografuojamas pastato paviršius ir vidus. Šiuo aparatu atliktose nuotraukose užfiksuojamos skirtingos temperatūros, tokiu būdu išryškinant šilumai pralaidžias namo vietas.
„Stengėmės tikrinti net tas pačias namo vietas, kurios termovizoriaus pagalba buvo įvertintos ir prieš atnaujinant namą. Tyrimo rezultatai akivaizdūs – prieš renovaciją darytose termovizinėse nuotraukose, kuriose aiškiai užfiksuota per nesandarius langus, sienas ir stogus išgaruojanti šiluma, po renovacijos, kaip patvirtina termovizinis vaizdas, lieka namuose“, – tyrimo rezultatus E.Petrauskas.
