Biuro tarnautoja Oksana Li su vyru dar prieš septynerius metus paėmė paskolą, kad galėtų įsigyti nedidelį dviejų kambarių butą Sankt Peterburge. Į jį ir persikraustė su sūnumi.
Tačiau svajonė apie nuosavą butą dabar virto košmaru: tenka dirbti keliais etatais, daugiau nei po dvylika valandų per dieną, ir tai didžioji dalis pajamų atitenka bankui.
Įmoka padidėjo tris kartus
Kaip ir keli šimtai lietuvių, Oksanos šeima paskolą ėmė Šveicarijos frankais. Tuomet skolinantis šia valiuta buvo taikomos mažesnės palūkanos nei imant kreditą doleriais ar eurais. Dabar pačioje Šveicarijoje palūkanos yra vos didesnės už nulį, o Rusijoje jos siekia 17 proc.
Vis dėlto ir tai nėra didžiausia bėda. Šeimai kur kas skaudesnis rublio kurso nuosmukis. Mat 2008-aisiais jos mėnesio įmoka siekė 38 tūkst., o praėjusių metų pabaigoje – jau 129 tūkst. rublių (1,65 tūkst. eurų).
„Lapkritį tam paskyriau visą savo algą, vyras – irgi. Tačiau vis tiek neužteko, kad padengtume įmoką“, – skundėsi 35 metų biuro darbuotoja.
Anot rusės, bankas gali atimti butą, jei įmokos nebus mokamos tris mėnesius. Nors šeima dėl jo paaukojo labai daug: vyras darbuojasi dviem etatais, abu sutuoktiniai jau seniai nėra atostogavę, pastaruoju metu jiems teko atsisakyti bet kokių didesnių pirkinių.
Pardavę ne ką tepeštų
Kiek Rusijoje yra panašaus likimo žmonių? Tikrai ne 300, kaip Lietuvoje. Lapkričio pabaigoje susikūrusi skolininkų internetinė bendruomenė teigia, kad būsto paskolas įvairiomis užsienio valiutomis Rusijoje yra paėmę apie 250 tūkst. žmonių.
Galbūt prasčiausia tiems, kurie skolinosi frankais. Tačiau ne ką geriau ir ėmusiems kreditus doleriais ar eurais, nes pastarųjų vertė rublio atžvilgiu išaugo kelis kartus.
Blogiausia, kad atsikratyti skolų žmonės negalėtų net ir suradę būstų pirkėjus. Juk pastatai stovi Rusijos teritorijoje, tad už juos atsiskaityti reikia rublių. O bankai reikalauja mokėti pagal užsienio valiutų kursus.
„Daugelio už kreditus pirktų būstų dabartinė vertė nepadengtų prisiimtų skolų“, – pripažino Maskvos nekilnojamojo turto brokeris Jurijus Jufakovas.
Nori grįžti į praeitį
Oksana buvo tarp keliolikos entuziastų, kurie nusprendė Sankt Peterburge surengti piketą, kad valdžia atkreiptų dėmesį į skolininkų bėdas. Tačiau iš pradžių ryžtingai nusiteikę rusai vėliau dėjo į kojas išsigandę, kad nesankcionuotą mitingą išvaikys policija.
Tiesa, tą pačią dieną Maskvoje piketavo apie porą tūkstančių bankų skolininkų.
Juos vienijančios grupės vadovas Sergejus Ignatjevas pateikė reikalavimus: bankai turėtų skaičiuoti įmokas pagal 2014-ųjų sausio 1 dieną galiojusį rublio ir užsienio valiutų kursą.
Tada JAV doleris kainavo 32 rublius. Vakar jo vertė Maskvos valiutų biržoje siekė daugiau nei 67 rublius. Gruodį ji kelias dienas buvo pakilusi iki 80 rublių.
Vis dėlto kai kurie būstų pirkėjai prieš didžiausią rublio nuosmukį kreipėsi į bankus ir paprašė pakeisti paskolos valiutą. Tai padarė ir 50 metų Dmitrijus Derveniovas bei 32 metų jo žmona Svetlana.
Ši Sankt Peterburge gyvenanti šeima pasirinko rublius vietoj dolerių. Žinoma, nuo to netapo daug lengviau – įmokos vis viena liko dvigubai didesnės nei prieš metus. Tačiau jie nesibaimina tolesnio rublio nuosmukio.
„Bent jau turime vilties, kad pavyks išlaikyti butą savo rankose ir išsimokėti už jį“, – sakė D.Derveniovas.
Parems, bet kitaip
Rusijos valdžia nusprendė pagelbėti gyventojams, tačiau ne jau paėmusiems, o ketinantiems imti būsto paskolas.
Nors oficialaus sprendimo dar nėra, kalbama, kad tokioms paskoloms bus nustatytas metinių palūkanų limitas – 13 proc., o vyriausybė būsto rinkai kredituoti skirs 20 mlrd. rublių (260 mln. eurų).
Pirmojoje praėjusių metų pusėje būsto paskolų palūkanos Rusijoje siekė 12,2–12,3 proc., o metams baigiantis pasiskolinti mažiau kaip už 15 proc. buvo neįmanoma. Kai kurie bankai prašė net 18–20 proc. palūkanų. („Welt.de“, „Kommersant.ru“, LR)
Maskva smigo iškart per 10 vietų
Rusijos ekonomiką apėmusi krizė paveikė ir nekilnojamojo turto sektorių. Dar praėjusių metų rugsėjį Maskva buvo 16-ojoje vietoje tarp pasaulio miestų, kuriuose brangiausia įsigyti aukštos klasės biurų patalpas.
Tačiau naujausiame kompanijos „Kight Frank“ reitinge Rusijos sostinė – jau 26-a.
Dar prieš pusmetį brangiausi biurai čia buvo parduodami po 10 tūkst. JAV dolerių už kvadratinį metrą, o dabar kaina nebesiekia nė 6 tūkst. Sustojo ne tik biurų ar kitokių patalpų pardavėjų, bet ir nuomos verslas (nuotr.).
Brangiausi pasaulio biurai yra Honkonge (aukščiausios klasės biurų kvadratinio metro kaina – 70 tūkst. JAV dolerių), Singapūre (28,3 tūkst.) ir Tokijuje (27,5 tūkst.).
