Skandinavus maustantys verslininkai Lietuvoje nebaudžiami

„Jei Švedijos ar Norvegijos pareigūnai nuodugniai patikrintų jų keliais riedančių vilkikų iš Lietuvos sistemas, neabejotinai kiltų didelis skandalas“, – pasakojo vienoje didžiųjų logistikos įmonių dirbęs tolimųjų reisų vairuotojas.

Taupydamos įmonės atjungia oro taršą mažinančias vilkikų sistemas.<br>P. Mantauto nuotr.
Taupydamos įmonės atjungia oro taršą mažinančias vilkikų sistemas.<br>P. Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Feb 4, 2015, 6:54 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 3:06 AM

Skandinavijoje vienos Lietuvos įmonės vilkikus vairavęs pašnekovas atviras – lietuviai verslininkai taupo labai išradingai, mat klastojami ne tik darbo ir poilsio laiko režimo prietaisų rodmenys, bet imamasi ir itin gudrių veiksmų, tokių kaip oro taršą mažinančių sistemų atjungimas.

Sutaupo įspūdingas sumas

Matematika, anot pašnekovo, gana paprasta: tūkstančiui kilometrų vilkiko sistema sunaudoja apie 60 litrų vadinamojo „AdBlue“ skysčio, kurio litras Lietuvoje kainuoja apie 50 euro centų. Jei tūkstančiui kilometrų reikia skysčio už maždaug 30 eurų, tai 20 tūkst. kilometrų atstumui (tiek vidutiniškai vilkikas nuvažiuoja vieno reiso metu) šio skysčio sąnaudos sieks jau 600 eurų.

„Ir tai tik paties skysčio kaina, jei jis bus perkamas Lietuvoje, bet užsienyje jis kainuoja dar brangiau, tad ir sąnaudos auga. Įsivaizduokite, jei viena įmonė atjungia šią sistemą 200 automobilių, riedančių Skandinavijos keliais, tai vien nepirkdama „AdBlue“ skysčio ji sutaupys 120 tūkst. eurų per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad tokio taupymo griebiasi vairuotojų darbdaviai norėdami kaip galima labiau optimizuoti krovinių gabenimo sąnaudas.

Pasak pašnekovo, šios sistemos atjungimas ypač praktikuojamas Skandinavijoje važinėjantiems vilkikams, mat dėl didelių temperatūrų skirtumų ir itin kalnuoto reljefo degalų sąnaudos ypač išauga.

Brangiai kainuojančią sistemą tiesiog išjungia

Specialistų teigimu, dažnai sprendimą išjungti „AdBlue“ sistemą lemia ne tik žinojimas, kad taip pavyks sutaupyti sistemai būtino skysčio, kuris padeda padaryti nekenksmingas išmetamąsias dujas, bet ir tai, jog sumažėja pačios sistemos priežiūros problemų.

Vilkiko elektroninė sistema, negaudama signalų iš „AdBlue“ jutiklių, ima riboti variklio galią. O štai toks technikos stebuklas kaip emuliatorius siunčia „dirbtinius“ „AdBlue“ sistemos signalus, jog filtrai ir įvairūs jutikliai dirba puikiai, skysčio lygis yra toks, kokio reikia.

Atsargūs pardavėjai dosniai dalija patarimus

Tokį stebuklą įsigyti visai nesunku, nes internete gausu skelbimų, kuriuose reklamuojasi šia įranga prekiaujančios įmonės. Atsargūs verslininkai savo tinklalapiuose pabrėžia, kad vilkiko su išjungta „AdBlue“ sistema eksploatavimas yra nelegalus tose šalyse, kuriose galioja „Euro 4“, „Euro 5“, „Euro 6" toksiškumo standartai.

„Pas mus galite įsigyti „AdBlue“ sistemos išjungimo prietaisus, tačiau įmontuoti juos į automobilį mes neturime teisės. Lygiai taip pat, kaip jūs neturite teisės eksploatuoti automobilį su greičio matuoklio blokatoriumi, nors turite teisę jį įsigyti“, – rašoma skelbimuose. Tačiau suprasdami, į kokią padėtį pateko pataupyti užsimoję pirkėjai, pardavėjai čia pat priduria: „Kita vertus, „AdBlue“ sistemos išjungimo prietaisas yra lengvai įmontuojamas į transporto priemonę.“ 

Perka ir patys skandinavai

„AdBlue“ sistemą išjungiančia įranga prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Galingas LT“ vadovas Mykolas Stravinskas teigė, kad atsakomybę dėl tokio pirkinio ir jo panaudojimo prisiima patys klientai: „Visi mūsų klientai, įsigydami šią įrangą, pasirašo dokumentą, kuris atleidžia mus nuo teisinės atsakomybės, jei prietaisas bus panaudotas tose teritorijose, kuriose privaloma turėti veikiančią „AdBlue“ sistemą, jeigu tokia sistema numatyta sunkvežimio konstrukcijoje.

Pati paslauga yra populiari, bet mes nežinome, kiek tokių automobilių rieda Lietuvos keliais ar išvyksta į NVS šalis, kur „AdBlue“ sistema neprivaloma. Pirkėjas įsipareigoja naudoti šį prietaisą tik tose teritorijose, kur tai nebus pažeidimas.“

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje ir kitose šalyse, kur galioja specialūs taršos reikalavimai, transporto priemonių savininkai neturi teisės jų eksploatuoti su išjungta „AdBlue“ sistema. „Veikiausiai nustebsite, bet skandinavai yra vieni aktyviausių mūsų pirkėjų. Jiems tenka spręsti tokią dilemą: turėti itin didelių išlaidų „AdBlue“ sistemos priežiūrai ir remontui ar ieškoti alternatyvų.“

M.Stravinskas teigė, kad pati sistemos idėja tikrai gera, bet problema yra ta, jog ji ne visada patvari ir patikima. „Deja, ten, kur yra dideli temperatūrų skirtumai, pagrindiniai komponentai nuolat genda, tokio automobilio eksploatacija tampa labai brangi, tad tenka ieškoti išeičių“, – sakė jis.

Kiek pavyksta sutaupyti?

Kiek iš tiesų pavyksta vairuotojams sutaupyti atjungus tokią  sistemą? „Mes per daug nesidomime, kiek iš tiesų pavyksta sutaupyti įmonėms, bet iš vieno kito įmonės vadovo pasiekia informacija. Sudėjus degalų ir „AdBlue“ sąnaudas aiškėja, kad atjungus sistemą sutaupoma 2–3 l degalų šimtui kilometrų“, – kalbėjo M.Stravinskas.

Anot jo, daugelyje sunkvežimių atjungus šią sistemą mažėja degalų sąnaudos, tad kyla ekologijos klausimas: kas aplinkai kenkia mažiau – didesnis sudegintų degalų kiekis su veikiančia „AdBlue“ sistema ar mažiau degalų, kai į aplinką patenka daugiau išmetamųjų dujų? Pašnekovo teigimu, tai apytiksliai skaičiavimai, o pateikti tikslius skaičius nesuinteresuota nė viena pusė. Mat pati ekologija yra didelis verslas, kuriame vairuotojai ir įmonių savininkai verčiami paklusti tam tikroms primestoms taisyklėms.

Remontas – 10 tūkst. eurų

Pašnekovo tvirtinimu, kalbos, kad šios sistemos atjungiamos visuose automobiliuose, yra mitas. O ir pati situacija turi dvi skirtingas medalio puses: „Esama dviejų interesų grupių: tie, kurie suinteresuoti, kad transporto įmonės išleistų kuo daugiau pinigų ekologijos sistemų priežiūrai, o tas yra labai brangu, ir tie, kurie nori sutaupyti.“

Taupyti, pasirodo, tikrai yra ką, mat keičiant pagrindines „AdBlue“ sistemos detales, už remonto darbus teks pakloti 3,6 tūkst. eurų. Jei keičiamos sudedamosios sistemos dalys, ypač naujuose sunkvežimiuose, tuomet remonto kaina gali siekti ir 10 tūkst. eurų.

„Garantinės priežiūros laikotarpiu ši sistema retai genda, bet pirmais antrais metais po garantinės priežiūros laikotarpio pabaigos ši sistema ima gesti, – sakė pašnekovas. – Nereiktų vadinti pramanais ir to, kad daugelis gamintojų apskaičiuoja savo gaminamų sistemų brangiųjų komponentų veikimo trukmę bei pinigų grąžą į gamintojo kišenę per techninės priežiūros servisus.“ 

„Daugelis transporto priemonių iš viso yra parduodamos nuostolingai su mintimi, kad atsipirks per porą metų po garantinės priežiūros termino“, – kalbėjo M.Stravinskas.

Inspekcija žino, bet nebaudžia

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašumavičius teigė, kad tokios vežėjų gudrybės – ne naujiena, o ir apie įmones, kurios siūlo „AdBlue“ sistemos išjungimo paslaugas, jam yra tekę girdėti: „Negalime apsimesti, kad tokie dalykai nevyksta ir tokių paslaugų rinkoje niekas neteikia. Tokie lietuviško verslo ypatumai.“

Pasak pašnekovo, „AdBlue“ sistemą naudoja tik tam tikri transporto priemonių gamintojai. „Vežėjai taupydami sąnaudas pažeidžia transporto priemonės gamintojų nustatytus reikalavimus,  transporto priemonės konstrukciją,  Europos teisę, kuri numato, kad transporto priemonė nuo pat jos pagaminimo iki sunaikinimo privalo išlikti tokia, kokia ir buvo pagaminta. Be to, šios sistemos išjungimas yra kenksmingas aplinkai“, – kalbėjo pašnekovas. Tačiau, jo teigimu, rizikos sulaukti baudos nėra: „Kai visa Europa siekia kaip įmanoma mažinti taršos kiekį, griežtina reikalavimus, atsiranda tam tikrų iniciatyvų, toks elgesys yra netoleruotinas. Tiesa, šiandien Lietuvoje už tai nebaudžiama.“

Lietuvoje vairuotojų netikrina

Į klausimą, ar tiesa, jog Lietuvoje netikrinama, ar automobiliuose tokia sistema yra įrengta, pašnekovas atsakė: „Taip, nes mes norime tikėti vežėjų sąžiningumu ir tuo, kad automobilių savybės išlieka tokios pat, kaip ir suteiktos gamintojo. Kol kas nėra jokių postūmių, kad tokia patikra turėtų būti pradėta.“

J.Rašumavičius teigė, kad jam teko girdėti, jog Skandinavijos šalyse esama kontrolės ir imamasi tam tikrų priemonių nesąžiningų vairuotojų atžvilgiu.

„Lietuvoje tikrinami transporto priemonių techniniai parametrai, jų būklė, bet Europos teisė nenumato konkrečių sistemų veikimo tikrinimo, tad ir mes per daug į tą sritį nesiplečiame.

Iki šiol iš užsienio valstybių nėra sulaukta jokių atsiliepimų, skundų ar užklausų dėl šios sistemos išjungimo atvejų“, – sakė pašnekovas.

Vieni taisykles kuria, kiti – ieško būdų apeiti

Transporto politikos klausimus kuruojantis vežėjų asociacijos „Linava“ sekretorius Gintautas Ramaslauskas teigė negirdėjęs apie tokias vežėjų gudrybes, kai atjungiama „AdBlue“ sistema.

„Jeigu automobilis pritaikytas „Euro 6“ standartui, o išjungus šią sistemą jis tampa „Euro 0“, tai jau didelis pažeidimas. Aplinkosaugos standartai Skandinavijos šalyse yra tokie pat kaip ir visoje ES, o griežtumu labiausiai, manau, pasižymi Austrija. Tiesa, iš pačių vežėjų nesame gavę informacijos. Kitą vertus, ar vežėjai mums praneštų apie tai, kad daro pažeidimus?“

Pašnekovas pabrėžė, kad vežėjų noras sutaupyti suprantamas, mat ši verslo sritis išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Kol vieni kuria saugumo taisykles, kiti ieško būdų, kaip jas apeiti. Itin dažnai klastojami darbo ir poilsio režimą fiksuojančių prietaisų rodmenys, bet kad kuris nors vežėjas būtų nubaustas už „AdBlue“ išjungimą, girdėti neteko.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.