2014-ųjų žemės mokesčio deklaracijas jos savininkai gavo pernai spalį. Iš viso jie turėjo sumokėti apie 20,3 mln. eurų. Praėjo trys mėnesiai, o valstybei savininkai liko skolingi 0,43 mln. eurų.
Bet skolos tempiasi ne tik todėl, kad žmonės neturi pinigų: vis dar ginčijamasi dėl juos atsivijusio žemės mokesčio dydžio.
Sklypų mokestinė vertė, iš naujo atlikus masinį vertinimą, buvo patikslinta tiktai 2014-ųjų gruodžio pabaigoje. Jos duomenys Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) pasiekė sausį.
Tad žmones, kurie pernai keitė žemės paskirtį ir turėjo pakloti su sveiku protu prasilenkiančius mokesčius, tik dabar pasiekė patikslintos mokesčių deklaracijos.
Užsiliko sena klaida
„Niekas neapsaugotas nuo klaidų, bet ne visi jas nori pripažinti“, – niršo prie Rokiškio, Bajorų kaime, gyvenantis Linas Motuzas. Jis sugaišo kone metus, kol įrodė, kad už 3 hektarų dydžio tvenkinį, telkšantį prie jo namų, apskaičiuotas nepagrįstai didelis mokestis.
Prieš gerą dešimtmetį jis, kurdamasis senelio sodyboje, nusipirko ir 3 hektarų tvenkinį.
Tuo metu niekam neužkliuvo, kad sklypas įvardytas ne kaip žemės ūkio, o kaip kitos paskirties žemė.
„Dešimt metų buvo ramu, mokėjau už tą tvenkinį po 30 litų kasmet. Tačiau 2013 metais įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, ir viskas apsivertė“, – pasakojo L.Motuzas.
Mat kitos paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius namus ar sandėlius, todėl mokesčiai už ją gerokai didesni nei už žemės ūkio paskirties.
„2013-ųjų pabaigoje gavęs žemės mokesčio deklaraciją netekau žado: vietoj 30 litų buvo apskaičiuota 10 kartų daugiau.
O žemės sklypo su tvenkiniu rinkos vertė buvo pašokusi nuo 3,7 tūkst. iki 91,1 tūkst. litų.
Valstybė mane padarė dideliu turtuoliu“, – ironijos neslėpė L.Motuzas.
Pokyčiai gero neatnešė
Pirmiausia jis sukėlė pūgą VMI, bet inspektoriai tik gūžčiojo pečiais. Juk duomenis apie žemės valdas ir jų rinkos vertę jie gauna iš Registrų centro.
Gavęs Rokiškio rajono savivaldybės administratoriaus leidimą pakeisti žemės paskirtį L.Motuzas užsakė kadastrinius matavimus, o pavasarį jau gavo dokumentus, liudijančius, kad tas 3 hektarų sklypas – žemės ūkio paskirties.
Popieriai buvo įteikti Registrų centrui, kaip ir privataus turto vertintojo pažyma, liudijanti, kad tvenkinio rinkos vertė yra 13,5 tūkst. litų.
„Pernai spalį vėl gavau žemės mokesčio deklaraciją. Ir vėl mirgėjo nerealūs skaičiai: už tvenkinį jau turėjau sumokėti 565 litus. Mat ir vėl mokestis buvo apskaičiuotas neatsižvelgus į pakeistą žemės paskirtį“, – pyko L.Motuzas.
Pinigus kaipmat nurašė
Jo teigimu, visi klibinti valstybės tarnautojai pripažino, kad tai nesusipratimas. Esą kažkur įsivėlė klaida.
„Skambinau mokesčių inspektoriui, kurio pavardė buvo nurodyta deklaracijoje. Jis pažadėjo viską patikrinti ir perskaičiuoti mokesčius.
Bet anksčiau nei naujos deklaracijos sulaukiau staigmenos: net neįspėjusi VMI iš mano sąskaitos banke jau ėmė ir nusirašė 170 eurų žemės mokesčio bei delspinigių“, – kartėlio neslėpė rokiškėnas.
Jo teigimu, kad susigrąžintų 2014 metų mokesčių permoką, jam dabar reikėtų arba bylinėtis su VMI, arba laukti, kol tuos pinigus inspekcija panaudos būsimiems žemės mokesčiams.
Skaičiuoja sistema
Vilma Vidžiūnaitė
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja
„Nekilnojamojo turto kadastro bei registro duomenis, kurių reikia žemės mokesčiui apskaičiuoti, mums pateikia Registrų centras.
Duomenis iš Registrų centro VMI gauna iki kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pradžios, o tuomet elektroninė sistema žemės mokestį apskaičiuoja automatiškai, be žmogaus įsikišimo.
Tik pats žemės savininkas gali kreiptis į Registrų centrą, jei registruose esanti informacija yra pasikeitusi, netiksli ar neteisingai nurodyta žemės paskirtis. Tai L.Motuzas ir padarė 2014 metais.
Tačiau patikslintus duomenis inspekcija iš Registrų centro gavo šių metų sausio 19-ąją. VMI perskaičiavo mokesčius, taip daroma kasmet.
Nesusipratimas kilo dėl to, kad VMI pirminę žemės mokesčio deklaraciją ir vėliau išsiųstus paaiškinimus šiam gyventojui suformavo pagal tuo metu turėtą informaciją.“
