Taip naujausią studiją pristatė „McKinsey Global Institute“ ekspertai.
Nesvarbu, ar šalis priskiriama prie pirmaujančių, ar prie besivystančių. Jokio skirtumo, ar ji yra Azijoje, ar Amerikoje, ar Europoje. Visas jas sieja bendras bruožas – milžiniškos skolos. Tiek pačių valstybių, tiek verslo, tiek namų ūkių.
Nuo 2000-ųjų jos išaugo daugiau nei dvigubai ir praėjusių metų antrąjį ketvirtį, kaip nustatė „McKinsey“ analitikai, beveik pasiekė 200 trilijonų JAV dolerių (174,73 trln. eurų).
Kas nežino, trilijonas yra vienetas su dvylika nulių, arba tūkstantis milijardų.
Kai skaičiuojamos ne tik valstybės, bet ir jos verslo bei gyventojų skolos, galima susidaryti geresnį įspūdį apie tos šalies finansinę padėtį.
Juk jei vyriausybė pasiskolinusi palyginti nedaug, o namų ūkiai stovi ant bankroto slenksčio, tai visiškai nieko gero.
Kita vertus, jei valstybės skola yra itin didelė, tačiau gyventojai stengiasi taupyti ir skolinti pačiai vyriausybei, tokios šalies perspektyvos nebūtinai yra blogos.
Antai Olandijos valstybės skola, šios studijos rengėjų duomenimis, siekia 83 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Visai pakenčiama. Tačiau šios šalies namų ūkių skolos sudaro 115, verslo – 127, o finansų sektoriaus – net 362 proc. BVP.
Viską sudėję gauname įspūdingą skaičių – 687 proc. BVP. Kitaip tariant, kone septynerius metus olandai turėtų dirbti nevalgydami, negerdami ir už nieką nemokėdami nė euro, kad atsikratytų tokios skolų kupros.
Ne ką atsilieka ir airiai, kurių bendra skola sudaro 680 proc. BVP. Aukštu gyvenimo lygiu garsėjantys danai irgi prasiskolinę iki ausų – iki 538 proc. BVP. Tiesa, šioje šalyje vien finansų sektoriaus skolos siekia 235 proc. BVP.
Milžiniška 234 proc. BVP valstybės skola slegia Japoniją, užtat šios šalies finansų sektoriaus skolos sudaro 117, verslo – 101, gyventojų – 65 proc.
Gaila, kad tyrėjai neįtraukė nei Lietuvos, nei kitų Baltijos valstybių rodiklių. Užtat mūsų emigrantų pamėgta Didžioji Britanija netgi sulaukė pagyrimų: nors ji išliko penktojoje vietoje pagal didžiausią skolų ir BVP santykį, per metus jis sumažėjo nuo 507 iki 435 proc. („Spiegel.de“, LR)
