Vaistų gamintojai be genų inžinerijos jau nebeišsiverčia.
Kol kas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūrų sėklų tiekėjams Lietuvos žemė nederlinga. Jų mėginimai įsibrauti į rinką iki šiol baigdavosi nesėkmingai.
Tačiau jau pavasarį daug kas gali pasikeisti. Mat Europos Parlamentas nusprendė, kad pačios valstybės turės nutarti, kaip elgtis su genų inžinerijos kūriniais.
Tebežvelgia šnairai
„Lietuva laikosi atsargios pozicijos šiuo atžvilgiu. Tikiuosi, ir toliau ši nuostata nesikeis“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Pivorienė. Tačiau ji nesiryžo tvirtinti, kad taip tikrai ir bus.
Užtat Lietuvos ūkininkai šnairuoja į GMO. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo Sauliaus Jasiaus, tokios kultūros sudaro nepalankias sąlygas ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams ir bitininkams.
„GMO gali patekti į gretimus pasėlius ar susikryžminti su piktžolėmis. Jų plitimo būtų neįmanoma kontroliuoti. Tai ypač keltų grėsmę smulkiesiems ūkiams.
O jie yra reikalingi, nes tiekia kokybiškus, natūralius produktus“, – sakė S.Jasius. Tad šios ministerijos nuostata kategoriška – už Lietuvą be GMO.
Naudoja farmacijoje
Iš tiesų Lietuvoje genetiškai modifikuotos medžiagos arba mikroorganizmai nėra stebuklas: juos naudoja 12 mokslo institucijų ir privačių įmonių.
Šįmet naujus pranešimus apie tokią veiklą jau pateikė bendrovė „Profarma“, Inovatyvios medicinos centras bei Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Pasak „Profarmos“ vadovo Gintauto Žvirblio, Lietuvos biotechnologijų įmonės, gamindamos savo produktus, naudoja genetiškai sukonstruotus mikroorganizmus.
„Mūsų įmonė taip gamina rekombinantinius baltymus – medžiagas, kurios tiekiamos vaistus kuriančioms biotechnologijų įmonėms. Daugelis šiuolaikinių vaistų gaminami iš tokių baltymų, kurie gaunami iš specialiai paruoštų mikroorganizmų.
Genų inžinerija yra farmacinės biotechnologijos pamatas. Baltymai konstruojami dirbtiniu būdu – jie modifikuojami naudojant mikroorganizmus“, – pasakojo G.Žvirblis.
Jis dievagojosi, kad mūsų šalies įmonės gali naudoti tik tokius modifikuotus mikroorganizmus, kurie nekenksmingi aplinkai. Net jei atsitiktinai jie patektų į išorę, kaipmat žūtų.
„Lietuvos biotechnologijų bendrovės nenaudoja pavojingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, choleros, maro bakterijų ar Ebolos viruso.
Kuo GMO pavojingesni ir toksiškesni, tuo didesnė rizika, tad ir didesnis pavojus aplinkai. Tokiu atveju reikėtų kur kas sudėtingesnių apsaugos priemonių“, – sakė G.Žvirblis.
Pasaulinis koncernas „Monsanto“, žemdirbiams gerai žinomas kaip piktžoles žudančio herbicido „Roundup“ gamintojas, auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus kukurūzus leidimo prašė keletą kartų, tačiau bergždžiai.
Ankstesni bandymai žlugo
Pasak O.Pivorienės, verslininkai neatliko ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo, nesulaukė ir visuomenės pritarimo.
Į aplinkosaugininkus kreipėsi ir kompanija „BASF Plant Sciense“, norėjusi sėti mokslininkų patobulintus rapsus. Jai irgi nepavyko.
Maždaug prieš dešimtmetį buvo sukrutę ir mūsų šalies mokslininkai.
Lietuvos žemdirbystės instituto padalinys Trakų Vokėje ketino pasodinti genetiškai modifikuotų bulvių, tačiau šie planai taip pat liko tik popieriuose.
Tvarką nustatinės pačios šalys
Iki šiol Europos Komisija suteikė leidimą auginti ES tik vieną genetiškai modifikuotą kultūrą – kukurūzus ’MON 810’. Šių augalų genus mokslininkai pakeitė norėdami juos apsaugoti nuo žalingų kenkėjų – kukurūzinių ugniukų.
Lietuvoje nėra nei šių kenkėjų, nei šių kukurūzų. Jie brandina burbuoles Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Dar aštuonios valstybės juos uždraudė, tačiau sėklų platintojai iki šiol bylinėjasi.
Užtat dabar Europos Komisija nebediktuos sąlygų: ką leisti auginti, spręs pačios valstybės.
Prekių su GMO valstybės uždrausti negali
ES narės galės uždrausti auginti genetiškai pakeistas kultūras, tačiau gali sukliudyti importuoti produktus su GMO. Jais leidžiama prekiauti ES rinkoje tik atlikus saugos testus.
Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto arba kad į produkto sudėtį įeina GMO.
Šiuo metu EK registre įrašyti 8 medvilnės, 28 kukurūzų, 2 mikroorganizmų, 3 rapsų, vienas cukrinių runkelių ir 7 sojų pupelių GMO produktai, skirti maistui ir pašarams.
Lietuvos prekybos tinkluose dabar galima rasti 9 pavadinimų augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tai „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 rūšių augalinis aliejus, įvežtas iš Vokietijos, Olandijos ir Belgijos.
Taip pat mūsų šalyje prekiaujama 11 pavadinimų saldumynais, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuotų sojų produktų. Tai – saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, saldainiai „Candy Nut“, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ bei „Chock“, kakaviniai kiaušiniai „TOY TOY“.
