Prieš tris dešimtmečius iš betono plokščių nutiestas kelias ne vienus metus yra tapęs ir politikų mūšio lauku. Niekas neprieštarauja, kad jį rekonstruoti būtina, bet niekaip nesutariama, kaip, kada ir už kokius pinigus sutvarkyti šį ruožą.
Valstybės biudžete lėšų tokiam dideliam projektui finansuoti nėra, todėl Vyriausybė pernai liepą pritarė pasiūlytai išeičiai rekonstrukciją vykdyti privataus ir viešojo sektorių partnerystės būdu.
Tačiau viskas sustojo projektui patekus į Seimą, be kurio pritarimo daugiau nei 175 milijonų eurų vertės viešasis konkursas parinkti rangovą negali būti skelbiamas.
Rudenį Seime sumaištį sukėlė Darbo partijos atstovai, nuogąstavę, ar 72 km ilgio ruožo rekonstrukcija tikrai gali tiek kainuoti. To pakako, kad sprendimas būtų atidėtas.
Pavojingiausia būna vasarą
„Mes esame apsisprendę, nes akivaizdu, kad rekonstrukcija yra vienintelė galima išeitis. Yra atlikta studija, Vyriausybė projektui irgi pritarė.
Bet vien to nepakanka, nes šiuo atveju Seimo pritarimas yra būtinas“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis.
1987 metais paklotas kelias Vilnius–Utena išties yra labai prastos būklės – vien kosmetinių investicijų nepakanka. Juolab kad šiame ruože eismo intensyvumas yra smarkiai padidėjęs. Apskaičiuota, kad vien per pastarąjį dešimtmetį čia eismo srautas išaugo dukart.
„Kelias nutiestas prieš tris dešimtmečius. Rūpesčių kelia ne vien labai prastos būklės danga, bet ir eismo saugumo priemonės.
Mes, kiek tik įmanoma, jų įrengėme papildomai, bet to nepakanka, o dar daugiau investuoti nebėra prasmės“, – sakė LAKD vadovas E.Skrodenis.
Ypač prasta padėtis būna per karščius, kai ima kilnotis betoninės plokštės. Tada kelionė šiuo keliu tampa ne tik varginanti, bet ir pavojinga. „Be to, šio ruožo priežiūra yra ypač brangi“, – sakė E.Skrodenis.
Perduotų idealų kelią
Daugiausia ginčų tarp parlamentarų kilo dėl projekto kainos, kuri siekia daugiau kaip 175 mln. eurų. Kritikai suskubo skaičiuoti, kad iš tiesų rekonstrukcijos darbai kainuos mažiau kaip pusę projekto vertės. Todėl ir suabejota, ar priežiūra, remonto darbai gali per dešimtmetį atsieiti tokią milžinišką sumą.
E.Skrodenis įsitikinęs, kad dauguma kritikų net neįsigilino, kas į ją įtraukta: „Įskaičiuotas ir administravimas, ir žolės pjovimas, ir sniego valymas, ir kelių ženklų įrengimas bei priežiūra, ir einamasis remontas, ir palūkanos projektą finansuosiantiems bankams.“
LAKD laikinasis vadovas tvirtino, kad valstybei šis kelias papildomai nebekainuos 13 metų – reikės mokėti tik kasmetes įmokas konkursą laimėjusiam rangovui.
Kai sutartis baigsis, projektą įgyvendinusi įmonė privalės valstybei perduoti idealios būklės kelią. Jį be didelių investicijų bus galima naudoti dar kelis dešimtmečius.
„Suma, aišku, didelė, bet kalbama apie 72 kilometrų ilgio ruožo rekonstrukciją. Pavyzdžiui, rekonstruojant kelią Vilnius–Marijampolė projektas buvo suskaidytas į keturis etapus.
Todėl niekas neskaičiuoja, kokia viso projekto vertė. O ji gerokai didesnė nei šiuo atveju – per 300 milijonų eurų“, – sakė E.Skrodenis.
Vienas projektas jau vykdomas
LAKD vadovas vylėsi, kad parlamentarai nebetrypčios, palaimins rekonstrukciją ir jau šį pavasarį bus galima skelbti konkursą rangovui parinkti.
Jei nebus jokių trikdžių, kelio Vilnius–Utena atnaujinimas prasidėtų tik po metų, nes reikės ne tik sudėtingos tarptautinio viešojo pirkimo procedūros – laukia ir projektavimo darbai.
„Planuojama, kad viskas truks trejus metus. Bus dirbama taip, kad vairuotojai kuo mažiau pajustų trikdžių“, – sakė E.Skrodenis.
Tai antrasis privataus ir viešojo sektorių partnerytės būdu vykdomas kelių projektas Lietuvoje. Pirmasis – Palangos aplinkkelio tiesimo ir priežiūros – sėkmingai pradėtas praėjusiais metais.
