Pramogų agentūra „Vaiduokliai“ pasišovė supažindinti vilniečius ir miesto svečius su gėjų gyvenimu. Tam ji pradėjo rengti ekskursijas, kurių metu pusantros valandos pasakojama apie homoseksualumą. Vienam asmeniui tokia ekskursija kainuoja 15 eurų.
Tad dabar kiekvienas gali susipažinti su LGBT bendruomene, kaip kūrėsi pirmieji gėjų barai po to, kai homoseksualumą liautasi laikyti nusikaltimu.
Merginos su draugu neįleido
Vienas pirmųjų gėjų klubų Vilniuje apie 1993-iuosius įsikūrė Lietuvos technikos bibliotekos patalpose Šv.Ignoto gatvėje. Sutapimas – kitas gėjų klubas buvo Vrublevskių bibliotekos Žygimantų gatvėje rūsyje.
„Technikos bibliotekoje įsikūrusiame klube pačiai teko lankytis. Nesunku būdavo ten pakliūti. Tačiau kai ėjau su draugu, mūsų neįleido“, – prisimena gidė Aušra.
Šio klubo pavadinimas – „Amsterdamas“. Jame savaitgaliais LGBT bendruomenė rengdavo teminius vakarėlius.
Kaip ši bendruomenė pateko į Technikos biblioteką? Vienas Lietuvos gėjų lygos narių pasakojo, kad pirmiausia leidimo kreipėsi į bibliotekos administraciją.
Į klausimą, kas savaitgaliais susirinks, gėjai atsakė trumpai: „Jaunimas.“ Pirmą vakarą stebėjo bibliotekos administracija.
„Aš viską suprantu, bet galėsite ateityje rinktis ir dažniau“, – taip pirmą renginį įvertino viena bibliotekos vadovių.
„Amsterdamas“ veikė trejus metus. Kavinėje buvo rengiami šokiai, o artimiau pabendrauti gėjai rinkdavosi bibliotekos patalpas. Kaip jie juokaudavo, eidavo paskaityti knygų.
Įėjimas į klubą buvo nepigus – 15 litų, o kokteilis „Atsuktuvas“ kainavo 3 litus.
Buvo apgyvendinti klierikai
Išties keistai pasisuko šio pastato istorija. Kadaise jame veikė Šv.Ignoto jėzuitų naujokynas.
Jėzuitai čia įsikūrė apie 1602–1604 metus, kai nusipirko du nedidelius apleistus pastatus. Juos suremontavę jėzuitai iš Polocko perkėlė naujokyną.
Naujokynas rengė jėzuitus ganytojiškai veiklai. 1605 metais jame gyveno 30 naujokų klierikų ir 10 naujokų brolių. Po pastato skliautais skambėjo Dievo žodis. O prabėgus trims amžiams šį pastatą buvo pamėgę gėjai.
Rūsys po Vrublevskių biblioteka mena gėjų klubinės kultūros užuomazgas. Čia pasilinksminimų vieta pradėjo veikti apie 1995 metus.
Klubą šioje vietoje įkūrė ne Lietuvos gėjų lyga, o dabartinis gėjų klubo „Men’s Factory“ savininkas Aleksejus Terentjevas.
Apie 1993-iuosius gėjų susibūrimo vieta buvo ir keturių kambarių butas J.Basanavičiaus gatvėje. Dienomis jis virsdavo Lietuvos gėjų lygos būstine, o vakarais vykdavo renginiai.
Butas buvo panašus į konspiracinį. Jo adresas nebuvo viešai skelbiamas. Šiame bute buvo daug minkštųjų baldų, veidrodžių ant sienų.
Sovietmečiu homoseksualūs asmenys mėgdavo rinktis kavinėje „Akimirka“ Gedimino prospekte. Vienas vilnietis pasakojo kartą ten užsukęs: „Išgėriau tik 50 gramų ir užmigau. Pabundu – fotoaparato „Nikon“ nebėra.“
Tais laikais minėto fotoaparato kaina buvo didžiulė. O dėl išgerto alkoholio kiekio galima ir suabejoti.
Tačiau tai – praeitis. O dabar LGBT išleido žemėlapį, kuriame sužymėjo tokiems asmenims draugiškas Vilniaus kavines. Žemėlapyje – 23 užeigos, dauguma jų miesto centre.
Žymė – rožinis trikampis
Porą dešimtmečių Vilniuje pasirodydavo gėjų leidiniai „Amsterdamas“, „Naglis“, jų poligrafijos kokybė dabar gali kelti šypseną.
Popierinio leidinio LGBT bendruomenė dabar jau nebeturi – viskas persikėlė į internetą.
„Tai nebus vaikščiojimas gėjų takais. Tiesiog sužinosite daug gražių detalių, susijusių su homoseksualiais asmenimis“, – žadėjo gidė Aušra.
Ji parodė LGBT vaivorykštinę vėliavą, paaiškino, kodėl joje nebėra rožinės spalvos. Jos atsisakyta dėl praktinių sumetimų – anksčiau buvo sunku rasti šios spalvos ryškių dažų.
Viena stotelių yra prie buvusio Mažojo geto pastatų ties Stiklių ir Didžiosios gatvių sankirta. Mat getuose ir koncentracijos stovyklose kalėdavo ne tik žydai, bet ir romai, asocialūs bei homoseksualūs asmenys, ypač vyrai.
Beje, ant homoseksualių kalinių uniformos būdavo prisiuvami rožiniai trikampiai. Lesbietėms tais laikais buvo lengviau. Jų į koncentracijos stovyklas nebuvo vežama tiek daug. Kalėdavo tik tos, kurios savo polinkius demonstruodavo atvirai.
„Specialiai Vilniuje ieškojau homofobiškų užrašų. Turiu pripažinti, kad jų nedaug. Štai vienas jų“, – A.Jakšto gatvės tarpuvartėje į sieną rodė Aušra.
Panašūs į stambius lokius
Sovietmetį menantis restoranas „Lokys“ anaiptol nėra gėjų pamėgta vieta. Aušra prie jo vartų stabtelėjo tik norėdama papasakoti apie lokių subkultūrą, egzistuojančią tarp gėjų.
„Lokiai – tai stambūs, raumeningi, gauruoti gėjai. Jie rengia misterių rinkimus.
Lokiai gėjai Vakaruose – įvairiausi: yra pandų, koalų, net lapių, sidabrinių lapių, ūdrų. O vilkai yra sportuojantys lokiai gėjai. Taigi bendruomenė save pakrikštija tikrai linksmai.
