„Privalome vadovautis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, nes beveik kiekvienas Konkurencijos tarybos nutarimas yra skundžiamas teismams.
Ir konkurencijos teisės teorija, ir praktika rodo, kad tikrų ar tariamų konkurenciją ribojančių susitarimų medžioklė pasitelkiant žiniasklaidą, tikrai nepadeda tyrimams ir apsunkina informacijos surinkimą“, – pranešime spaudai sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, komentuodamas pastaruoju metu politikų viešai reiškiamą nuostabą, kodėl Konkurencijos taryba nepatvirtina politikams kylančių įtarimų dėl pieno supirkimo kainų mažėjimo.
Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka 2014 metų gruodį pradėtą pieno rinkos tyrimą, kuriuo siekiama identifikuoti galimai pieno sektoriuje esančias konkurencijos problemas ir pateikti siūlymus dėl priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti.
„Konkurencijos taryba privalo saugoti visų vartotojų gerovę, todėl tiriame ne tik maisto pramonės, bet ir energetikos, statybų, transporto ir komunalinių atliekų tvarkymo sritis“ – tvirtino Š.Keserauskas.
Jo teigimu, rinkos ekonomikos valstybėse, kokia yra ir Lietuva, kainas reguliuoja rinka, o kainos pieno sektoriuje nėra ir neturėtų būti išimtis.
Konkurencijos taryba taip pat nurodė, kad 2014 metų rugsėjį Seimas balsavo už tai, kad būtų panaikintas jau seniai aktualumą praradęs Kainų įstatymas – rinkos ekonomikos kelią pasirinkusiose valstybėse kainas turi reguliuoti ne politikai, o rinkos dėsniai.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį pareiškė, kad, jos manymu, sausį ir vasarį perdirbėjai pieno supirkimo kainas sumažino, nes ūkininkai gavo paramą iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto. Ministrė taip pat teigė, kad jei paaiškėtų neskaidrūs susitarimai tarp perdirbėjų, savo žodį turėtų tarti Konkurencijos taryba.
„Vienintelė institucija – Konkurencijos taryba ir labai keista, kad nesulaukiam iš jos pagalbos, jau daugiau nei pusę metų sprendžiant šiuos klausimus“, – tvirtino ministrė.
Pieno supirkimo kainos nuo rugpjūčio smuko maždaug 30 procentų.
