Kaip skelbia BBC, graikų atstovai tėškė, jog reikalavimas laikytis sutartų sąlygų – absurdiškas.
Graikijos pareigūnai pareiškė, kad šiandien, pirmadienį, joks susitarimas nebus pasiektas.
Vis dėlto Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis teigė, kad jis pasirengęs sunkioms deryboms. Esą jis pasiruošęs padaryti viską, kad susitarimas per ateinančias dvi dienas būtų pasiektas.
„Neturiu nė menkiausių abejonių, kad galiausiai pasieksime susitarimą“, – BBC citavo Y.Varoufakį.
Perspėjimų Atėnams netrūko dar prieš euro zonos finansų ministrams atvykstant į Briuselį.
„Graikijos finansų ministras praėjusį kartą pareikalavo konkrečių siūlymų, bet jie labiau tinka ateities programai, o ne dabartinei, kuri turi būti tęsiama. Graikai turi atsižvelgti į realybę, o jie, atrodo, dar gyvena rinkimų nuotaikomis“, – sako Austrijos finansų ministras Hansas Jorgas Schellingas.
Vokietijos finansų ministro tonas nežada kompromisų – Graikija elgiasi neatsakingai, pareiškė Wolfgangas Schaeuble. Esą Atėnai turi apsispręsti – nori likti euro zonoje ar ne.
Prancūzija – ne tokia kategoriška. „Vokiečiai iš dalies teisūs sakydami, kad Graikija pasirašė susitarimus ir turi jų laikytis, kad ir kokia būtų vyriausybė. Bet aš pritariu ir graikams, kurie sako – vyriausybė pasikeitė ir mes elgsimės ne taip, kaip iki šiol. Taigi, reikia rasti būdų bendradarbiauti. Graikija turi gerbti susitarimus, o mes – jos žmonių valią“, – sako Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Šio mėnesio pabaigoje baigiasi Graikijos gelbėjimo programai numatytas terminas. Briuselis linkęs ją tiesiog pratęsti.
„Graikijos ministras iš pradžių su tuo sutiko, kad dabartinė programa būtų pratęsta ir laimėtų laiko derėtis dėl naujos programos. Bet jeigu tvirtina, kad reikia tik daugiau laiko, per pusę metų Graikija susitvarkys, tai toli nuo realybės. Iš savo patirties žinome, kaip sunku vykdyti reformas, kurių rezultatai pasirodo gerokai vėliau“, – teigia Austrijos finansų ministras.
ES ir Tarptautinis valiutos fondas 2010 m. ir 2012 m. suteikė Graikijai iš viso 240 mlrd. eurų paskolą, o privatūs bankai nurašė daugiau negu 100 mlrd. eurų skolų. Mainais Atėnai pradėjo įgyvendinti skausmingą taupymo programą ir reformas. Tai išlaikė Graikiją euro zonoje, bet skola šoktelėjo iki 315 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę euro zona netgi nesutarė dėl tolesnės derybų su Graikija eigos, tačiau Europos viršūnių susitikime sekėsi geriau nei tikėtasi – netgi Angela Merkel sutiko – reikia kompromiso po to, kai Graikijos premjeras parodė esąs pasirengęs būti lankstus – sutiko su 70 proc. dabartinės gelbėjimo programos.
Pasak ekspertų, ne tik laikas, bet ir pinigų stygius spaudžia Atėnus, ir, atrodo, naujoji vyriausybė tai pajuto.
