Arši kova dėl Vievio paukštyno užvirė 2012 m. pradžioje, kai bankai „Unicredit“ ir „Swedbank“ paskelbė apie jo skolų pardavimą. Tuo metu bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla.
Geriausią kainą pasiūlė kauniečio verslininko Visvaldo Matijošaičio valdomos „Vičiūnų“ grupės įmonės. Jos įsigijo daugiau kaip pusę iš 15,3 mln. eurų kreditorinių reikalavimų.
Anksčiau kontrolinį Vievio paukštyno akcijų paketą valdė „Kauno grūdų“ grupės įmonės. Šios bendrovės vadovas Tautvydas Barštys paskelbė esąs pasirengęs suteikti paukštynui 15,3 mln. eurų paskolą ir paskutinę akimirką bankui „Swedbank“ pervedė daugiau kaip pusę šios sumos, tačiau pinigai buvo grąžinti.
Po dviejų Kauno milijonierių karo praėjo treji metai. Kas vyksta Vievio paukštyne?
Žėrė kaltinimus akcininkui
Vievio paukštyno kreditorių komitete daugumą sudarė su „Vičiūnų“ grupe susiję žmonės, kurie priima svarbiausius sprendimus. Vos didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų įsigijus „Vičiūnams“ jų iniciatyva buvo pakeistas ir bankroto administratorius.
Bankroto administratoriumi paskirtos bendrovės „Valeksa“ direktorius Stasys Poškus dar 2012-aisiais paprašė Vilniaus apygardos teismo leidimo atlikti paukštyno veiklos auditą.
Jo metu paaiškėjo, kad anksčiau skelbti paukštyno veiklos rezultatai neatitinka tikrovės.
Vien nuo 2011-ųjų rugsėjo iki 2012-ųjų balandžio Vievio paukštyno nuostoliai sudarė daugiau kaip 2,9 mln. eurų.
Pasak S.Poškaus, nuostoliai susidarė vykdant sutartis, sudarytas tarp „Kauno grūdų“ ir Vievio paukštyno. Jos esą buvo naudingos tik „Kauno grūdų“ bendrovei, tačiau nuostolingos paukštynui.
S.Poškus taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais ankstesnio administratoriaus ir „Kauno grūdų“ sudarytus sandorius.
Naudoja tą patį modelį
Dauguma Vievio paukštyne augintų vištų tuomet priklausė „Kauno grūdų“ bendrovei, kuri paukščiams tiekė lesalus. Įsiplieskus karui su „Vičiūnų“ vadovais „Kauno grūdai“ išvežė savo vištas.
Paukštyno veikla besidomintys smulkieji kreditoriai sužinojo, kad labai greitai daugybę bendrovės turto išsinuomojo jau su „Vičiūnais“ susijusios bendrovės. Tai reiškia, kad joms atitenka ir didžioji pelno dalis.
Smulkieji kreditoriai baiminasi, kad paukštynui dirbant tokiomis sąlygomis jų viltys atgauti pinigus nyksta sulig kiekviena diena. Kreditoriai įtaria, kad nuomos sutartys palankios „Vičiūnų“ atstovams, tačiau administratorius esą atsisako pateikti prašomus dokumentus.
S.Poškus patvirtino, kad maždaug pusė Vievio paukštyno turto yra išnuomota, o tarp nuomininkų yra ir su „Vičiūnais“ susijusių verslo struktūrų. „Ne visos bendrovės nenori turėti reikalų su bankrutuojančia įmone“, – tikino S.Poškus.
Kreditoriai nieko negavo
„Valeksos“ vadovas patvirtino, kad joks Vievio paukštyno turtas neparduodamas, o kreditoriai išties nėra gavę jokių išmokų. Garantinis fondas skyrė lėšų tik darbuotojų atlyginimams sumokėti.
Pasak S.Poškaus, turtas būtų parduodamas tik nusprendus įmonę likviduoti. Tuomet galbūt liktų lėšų ir kreditoriams. Pastarieji įsitikinę, kad niekas esamos padėties nenori keisti, nes ji labai palanki „Vičiūnams“.
Kokios galimybės išgelbėti Vievio paukštyną ir pradėti restruktūrizavimo procedūrą, kurią jau anksčiau siūlė „Kauno grūdų“ vadovai?
„Paukštyno likimas daugiausia priklausys nuo bylų su „Kauno grūdais“ baigties“, – mano S.Poškus. Šiuo metu įvairiuose teismuose nagrinėjamos net kelios bylos.
Leidimo negavo
Nesėkme baigėsi ir kitas „Vičiūnų“ grupės projektas – sumanymas Telšių rajone statyti vieną didžiausių Europoje vištų dedeklių paukštyną, mat Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) neišdavė jam leidimo.
Paukštyną planuota įrengti vos 300 metrų nuo miesto ribos, jame planuota įkurdinti 760 tūkst. sparnuočių, statyti pašarų gamybos, kiaušinių rūšiavimo bei pakavimo cechus, o bendra investicija galėjo siekti 20 mln. eurų.
Milžiniško komplekso pabūgo ne tik garsiai pavojaus varpais skambinusi Degaičių kaimo bendruomenė, bet ir netoliese veikiančios maisto pramonės įmonės – „Žemaitijos pienas“ bei Baltijos mineralinių vandenų kompanija.
Projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje buvo įvertinti vietos bendruomenės, taip pat jau veikiančių verslo įmonių pareikšti prieštaravimai, jų nurodyti PAV trūkumai dėl galimo triukšmo ir kvapų.
„Vičiūnų“ planuojama ūkinė veikla taip pat prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, mat verslininkų nusižiūrėta teritorija patenka į perspektyvių gyvenamųjų vietovių zoną.
