Vakarai jau mokosi kinų įmonių pavadinimus

Kinai ateina, bet šį kartą rimtai. Anksčiau investuotojai iš didžiausios Azijos valstybės pinigus kišo į žaliavų sektorių, o dabar taikosi į kuo įvairiausias verslo sritis.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 17, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Jan 13, 2018, 12:57 AM

Fosun“, „Ping An“, „Wanda“. Iki šiol dar negirdėjote tokių bendrovių?

Pats laikas įsiminti jų pavadinimus, nes jau netrukus jos ketina tapti visą pasaulį raizgančiais koncernais, – apie tai rašo „Lietuvos rytas“.

Nuo viešbučių iki sporto

Wang Jianlinas – vienas turtingiausių kinų. 60-mečio turtas vertinamas 25 milijardais dolerių (beveik 22 mlrd. eurų). Tiek jis susikrovė prekiaudamas nekilnojamuoju turtu savo šalyje.

Šio kino valdomai grupei „Wanda“ priklauso po visą Kiniją išsibarstę 109 prekybos centrai, 99 parduotuvės, 71 viešbutis, 6600 kino teatrų ir daugybė karaokės salių.

Bet Kinijos komunistų partijai priklausančiam turtuoliui tėvynėje tapo pernelyg ankšta. Pastaraisiais metais „Wanda“, kurios metų apyvarta siekia 87 milijardus dolerių, rimtai kibo į darbus Vakaruose.

Tai prasidėjo 2012-aisiais, kai kinas perėmė amerikiečių kino teatrų AMC tinklą. Vėliau – britų jachtų statytoją „Sunseeker“.

„Wanda“ savininkas taip pat įsigijo viešbučių ir kitokio nekilnojamojo turto Madride (Ispanija), Londone (Didžioji Britanija), Niujorke (JAV) ir Sidnėjuje (Australija). Be to, jo kišenėje atsidūrė ir 20 procentų garsaus Ispanijos futbolo klubo Madrido „Atletico“ akcijų.

Prasidėjo rimtas žygis

Praėjusią savaitę Wang Jianlinas už daugiau nei milijardą eurų perėmė Šveicarijoje veikiančią sporto rinkodaros agentūrą „Infront“. Jai priklauso pasaulio futbolo pirmenybių ir daugelio kitų žiūrimiausių sporto varžybų transliacijų teisės.

Vieno turtingiausių Kinijos piliečių tikslas – sukurti laisvalaikio pramogų koncerną, išsibarsčiusį po visą pasaulį.

„Wanda“ skverbimasis į užsienį – naujas Kinijos verslininkų investicinės politikos bruožas.

Nuo 2000-ųjų, kai Kinijos vyriausybė paskelbė apie žygio į užsienį strategiją, nuolat klausiama: kada gi pagaliau ateis pirkėjai iš Kinijos? Atsakymas – dabar.

Tai aiškėja pažvelgus į praėjusių metų Kinijos kapitalo rinkos duomenis.

2014-aisiais įvyko lūžis: pirmą kartą kinai daugiau investavo užsienyje (120 milijardų dolerių) nei užsieniečiai – Kinijoje (110 mlrd. dolerių).

„Ši tendencija bus tęsiama. Kinijos bendrovės vis labiau įsitikina, kad investicija užsienyje – veiksminga strategija, padedanti joms tapti konkurencingesnėms“, – paskelbė konsultacijų įmonė KPMG naujausioje ataskaitoje apie Kiniją.

Sukruto ir valstybės fondai

Kinų veržimąsi į užsienio rinkas palengvino ir šios šalies valdžia. Apie investicijas užsienyje, kurių apimtis siekia mažiau nei milijardą dolerių, būtina pranešti Nacionalinei plėtros ir reformų komisijai.

Užtat nebereikia rinkti anksčiau būtinų įvairiausių leidimų.

Tad artimiausiais metais užsienis sulauks vis daugiau kinų investuotojų. Tačiau jie elgsis kitaip nei iki šiol. Taip teigė Niujorko kompanijos „Rhodium Group“ ekspertas Thilo Hanemannas.

Anot jo, kur kas mažiau investicijų plūs į energetikos ir žaliavų sektorių, užtat vis daugiau – į technologijų, vartojimo prekių, finansų ir nekilnojamojo turto sritis.

Be to, investuotojai iš Kinijos, iki šiol dažniau sukiojęsi besivystančiose valstybėse, jau mėgina įsitvirtinti pirmaujančiose šalyse, pirmiausia – JAV ir Europos Sąjungoje.

Užsienyje pirkinių dairosi ir kinų valstybiniai fondai „SAFE Investment Corporation“, „China Life“ ar „Ping An“ – jie per pastaruosius mėnesius pasaulyje pirko daug nekilnojamojo turto. („Manager-magazin.de“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar yra galimybių, kad įvyks pilietybės referendumas?