Po pirmadienį žlugusių derybų tarp Graikijos ir euro zonos kreditorių ECB valdybos nariai ketina vasario 18 d. dar kartą išanalizuoti, kokiu lygiu pati šalis gali suteikti paramos savo bankams, kuriems gresia vis rimtesnės galimybės, kad indėlininkai pradės masiškai atsiimti savo turimas lėšas.
Nors ECB vargu ar dar griežtins skubios paramos likvidumui didinti (ELA) programos apribojimus, tačiau net ir nenoras dabartinių apribojimų švelninti Graikijos bankams gali tapti itin neigiamu veiksniu. Šiuo metu bankai gali iš paramos programos pasiskolinti 65 mlrd. eurų, tačiau ši suma jau greitai bus išnaudota.
Vokietijos „Bundesbank“ vadovas Jensas Weidmannas, jau anksčiau įspėjęs, kad skubios paramos fondai gali būti naudojami netiesiogiai finansuoti Graikijos viešajam sektoriui, savo pozicijos ECB susirinkime keisti neketina, nurodo patikimi šaltiniai. Panašaus atsargumo laikosi ir kai kurie kiti valdybos nariai.
ECB taip pat ketina paraginti Graikijos bankus nenaudoti ELA padidinti savo aktyvų ar įsigyti trumpalaikės trukmės Graikijos vyriausybinių obligacijų, nes toks žingsnis taptų nelegaliu valstybės finansavimu.
Jeigu tik Atėnai greitai nesutiks pratęsti tarptautinės finansinės paramos, apribotos galimybės naudotis ELA sukels bankuose finansavimo trūkumą, todėl gali tekti imtis kapitalo valdymo priemonių, ribojančių bankams priklausančių lėšų naudojimą.
Vienas iš aukštų Graikijos finansų institucijų pareigūnų naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį iš šalies bankuose laikomų indėlių buvo atsiimta iki 500 mln. eurų. Pirmadienį indėlininkų veiksmai kiek nurimo, tačiau jau antradienį, po žlugusių derybų, aktyvus masiškas indėlių atsiėmimas atsinaujino.
